2015-03-20 23:01

Reklama internete auga sparčiausiai – laikraščiai merdi prieš mirtį

Skirmantas Malinauskas
Tyrimų žurnalistas
Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS prognozuoja, kad 2015 m. reklama internete augs sparčiausiai. Prasčiausiai seksis popierinei spaudai. Čia reklamos biudžetai traukis dešimtadaliu. Internete reklama augs 12 proc. Specialistų teigimu, ši tendencija seniai nestebina. Internetas atveria naujas interaktyvumo ir reklamos sklaidos perspektyvas. Didžiausias dėmesys šiais metais bus skirtas kovai dėl mobiliųjų telefonų ekranų ploto.
Ko vyrai ieško pažinčių svetainėse?
Interneto žiniasklaida Lietuvoje turi geriausią ateitį / Fotolia nuotr.

Prognozuojama, kad reklamos internete kainos taip pat augs sparčiausiai. Specialistų teigimu, ši tendencija seniai nestebina. Internetas atveria naujas interaktyvumo ir reklamos sklaidos perspektyvas. Didžiausias dėmesys šiais metais bus skirtas kovai dėl mobiliųjų telefonų ekranų ploto.

Liūdna laikraščių ateitis

Laikračių reklamos kainos 4 proc. mažės.

TNS atliktos reklamos rinkos ekspertų apklausos rezultatai parodė, kad šiemet Lietuvos reklamos rinka turėtų augti 4 proc. Didžiausias augimas numatomas interneto reklamai – 12 proc.

Pagal ekspertų prognozes, augti turėtų ir visų kitų žiniasklaidos kanalų, išskyrus laikraščius, reklamos biudžetai: lauko 5 proc., kino 3 proc., televizijos 2 proc., radijo ir žurnalų po 1 proc. Laikraščiams numatomas 9 proc. reklamos biudžetų mažėjimas.

123rf nuotr./Spauda
123rf nuotr./Spauda
Ekspertai prognozuoja, kad 2015-aisiais apie 6 proc. augs reklamos kainos internete, 5 proc. televizijoje, 3 proc. lauko reklamoje, po 1 proc. augs žurnalų, radijo ir kino reklamos kainos. Laikračių reklamos kainos 4 proc. mažės.

Vertinant didžiausius reklamos biudžetus turinčius sektorius, reklamos ekspertai mano, kad šiais metais didės prekybos tinklų, farmacijos įmonių ir bankų, draudimo bendrovių reklamos išlaidos. Alaus ir alkoholinių gėrimų, gaiviųjų gėrimų, saldumynų ir konditerijos gaminių bei telekomunikacijų reklamai skiriamos lėšos nesikeis. Didžiųjų sektorių reklamos biudžetų mažėjimas nenumatomas.

Reklama seka vartotojus

Viskas priklauso nuo to, ką jis skaito, žiūri, kur jis būna. Reklama seka iš paskos, – teigė R.Buračas.

Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys, verslo vystymo bendrovės permamon.lt vykdanysis partneris Rytis Buračas 15min.lt teigė, kad reklama yra planuojama tikslingai. Ji atsiduria ten, kur yra prekės ar paslaugos vartotojas, klientas.

„Viskas priklauso nuo to, ką jis skaito, žiūri, kur jis būna. Reklama seka iš paskos. Jeigu matome, kad potencialūs pirkėjai yra internete, tai ir reklamą perkeliame į internetą.

Ado Vasiliausko nuotr./Rytis Buračas
Ado Vasiliausko nuotr./Rytis Buračas

Matant, kaip auga interneto vartotojų skaičius, visiškai natūralu, kad reklamos kiekis internete didėjo ir didės. Aiškiai matome, kad vis daugiau žmonių internete praleidžia vis daugiau laiko“, – teigė marketingo ir reklamos specialistas.

Dėmesys mobiliesiems telefonams

Didžioji dalis senųjų reklamos nešėjų, tokių kaip televizija ar spauda, yra vienpusės. Jos vartotojų neįtraukia. Internetas suteikia interakcijos galimybę.

Pasak R.Buračo, dar svarbesnis dalykas yra mobilusis internetas: „Mes jau dabar daugiausiai prie interneto prieiname per savo mobiliuosius telefonus. Būtent ten bus nukreipinėjami didieji reklamos srautai. Ta tendencija jau senokai pastebima pasaulyje, bet dabar ji ateina pas mus.“

Specialisto teigimu, didžioji dalis senųjų reklamos nešėjų, tokių kaip televizija ar spauda, yra vienpusės. Jos vartotojų neįtraukia. Internetas suteikia interakcijos galimybę.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Moteris naudojasi išmaniuoju telefonu
AFP/„Scanpix“ nuotr./Moteris naudojasi išmaniuoju telefonu

„Tai bendravimas ir visai kitas įtaigumas. Taip pat žmogus gali pats tapti reklamos nešėju, jeigu jis dalinasi jam patikusiu turiniu. Tokiu būdu gimsta virusiniai filmukai, mes matome draugų įrašus socialiniuose tinkluose. Tai yra daug paveikiau ir efektyviau, kai tai tave įtraukia“, – minėjo agentūros vadovas.

Vien baneriais neišvažiuosi

Prabangiems šveicariškiems laikrodžiams „Facebook“ ar kiti socialiniai tinklai nėra pats efektyviausias reklamos kanalas.

Anot R.Buračo, reklamos rinka nėra vienalytė.

„Prabangiems šveicariškiems laikrodžiams „Facebook“ ar kiti socialiniai tinklai nėra pats efektyviausias reklamos kanalas. Viskas priklauso nuo prekės vartotojo. Žmonės, galintys pirkti laikrodžius už 10 tūkst. eurų ir daugiau tikisi išskirtinumo. Tuo pat metu „Coca Cola“ aktyviai reklamuojasi visuose socialiniuose tinkluose, nes tai jų tikslinė auditorija ir tokia reklama yra labai efektyvi.

Tokioms bendrovėms svarbu, kad prekės ženklas būtų matomas pastoviai, kad būtų galima burti bendruomenes, kurios nuolatos gautų tavo informaciją“, – teigė jis.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Facebook“ ir „Instagram“ piktogramos telefono ekrane
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./„Facebook“ ir „Instagram“ piktogramos telefono ekrane

Pašnekovo nuomone, laikraštinė reklama nyksta ne dėl to, kad reklamos užsakovai nemėgtų spaudos. Tiesiog, stipriai mažėja popierinės spaudos sklaida: „Netikiu, kad gali būti koks nors popierinės spaudos atgimimas. Manau, kad ji užims tam tikrą nišą. Popierinė spauda susitrauks iki tam tikro lygio ir daliai žmonių ji toliau liks patraukli.

Kaip radijo imtuvai namuose. Daugelis juos pamiršo, bet yra šeimų, kur virtuvėje nuolatos veikia radijo taškas. Dalis žmonių sėdėdami kavinėse, laukdami susitikimo ar važiuodami viešuoju transportu skaitys vieną ar kitą popierinį leidinį. Kai kuriuos jų norėsime paskaityti ir namuose, tačiau tokio masinio vartojimo, koks buvo, jau niekada nebebus.“

R.Buračas pabrėžė, kad darant reklaminę kampaniją paprastai integruojamos skirtingos žiniasklaidos priemonės.

„Vien internete yra nemažas pasirinkimas – portalai, socialiniai tinklai. Taip pat dalis reklamos skiriama televizijoms, dalis – lauko stendams. Reklama geriausiai veikia, kai ji pamatoma ir atpažįstama skirtinguose kontekstuose“, – minėjo pašnekovas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą