„Rūšiavimas namuose niekam nekelia klausimų ir tampa įprastu reiškiniu, į kurį įsitraukia vis daugiau šeimų. Tačiau rūšiavimas darbe daugelyje Lietuvos biurų – vis dar pakankamai problemiškas, tad tenka pripažinti, kad taip pakuotės, kurios galėtų būti perdirbtos ar panaudotos antrą kartą, vis dar keliauja į mūsų šalies sąvartynus ir teršia gamtą. Rūšiavimas biure ne tik taupo įmonės išlaidas, mažina įmonės CO2 pėdsaką, bet ir didina darbuotojų įsitraukimą, kuria bendrumo jausmą bei ugdo socialinę atsakomybę. Rūšiuojant biure yra mažinamas šiukšlių kiekis, taupomi pinigai, palaikoma tvarka ir bendras estetinis vaizdas, rūpinamasi gamtos ištekliais“, – pasakoja Simona Rasalė, įmonės „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė.
Keli įpročiai, dėl kurių su kolegomis galite susitarti jau nuo rytojaus
Biure praleidžiame dažniausiai 8 valandas savo dienos. Čia verda gyvenimas, valgome ir šildomės maistą, spausdiname, išpakuojame atsiųstus daiktus.
Didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ turi kelis patarimus, dėl kurių praktikavimo galite iškart susitarti su kolegomis:
-
Išeidami iš biuro išjunkite iš elektros lizdų visus elektrinius prietaisus, kuriems nebūtinas elektros tiekimas (kompiuteris, telefono įkrovėjas ir panašiai).
-
Dalinkitės kanceliarinėmis priemonėmis, kurių neprireikia nuolat (tušinuku pasidalinti bus sudėtingiau, bet, pavyzdžiui, skylamušiu ar susegikliu tikrai galite).
-
Stenkitės nenaudoti vienkartinių indų ir maisto konteinerių, jei pietus atsinešate iš artimiausios kavinės ir valgote biure, paprašykite maistą įdėti į jūsų pietų dėžutę.
-
Ir, žinoma, rūšiuokite atliekas.
Siekiant tvarumo ieškoma būdų, kaip atlikusias žaliavas panaudoti antrą kartą. Biure galite pritaikyti šį principą spausdindami informaciją ant abiejų lapo pusių, jei tai nėra oficialūs dokumentai. Kita išeitis, kaip suteikti atliekoms galimybę būti panaudotoms antrą kartą – tai rūšiuoti. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką.
Jei išrūšiuosite atliekas jų susidarymo vietoje, užtikrinsite, kad jums nebereikalingas dokumento lapas dar bus perdirbtas 8 kartus, stiklinis buteliukas nuo gėrimo – neribotą kiekį kartų, o plastikinė sumuštinio pakuotė – iki 30 kartų.
Daugiausia neaiškumų kolegoms kilo dėl... popieriaus
Vieno iš Vilniuje veikiančių paslaugų centrų atstovė Aurelija prisimena, jog rūšiuoti su kolegomis pradėjo vos įsikrausčiusi į naują biurą. Šis biuras turi BREEAM tvarumo sertifikatą, todėl nerūšiuoti dirbant tokiose patalpose būtų tiesiog nuodėmė.
Vis tik šiokių tokių kliūčių pašnekovės komandai iškilo.
„Sužinojome, kad juridinis asmuo (įmonė) už netinkamą rūšiavimą gali netgi baudą gauti! Tuomet iš naujo pažymėjome savo rūšiavimo dėžes, kad visi geriau įsimintų, kur ką reikėtų mesti. Taip pat sumažinome rūšiavimo dėžių skaičių, t.y. vienas dėžių rinkinys per aukštą, virtuvėje. Rūšiuojame plastiką, popierių, depozitines pakuotes ir komunalines atliekas,“ – sakė Aurelija.
Jos biure bene daugiausia rūšiavimo klaidų pasitaikė su popieriaus atliekomis – į šį konteinerį vis įskrieja panaudoti popieriniai rankšluosčiai, panaudoti arbatos pakeliai. Šioms atliekoms iš tiesų vieta komunalinių atliekų dėžėje.
Ką mesti į popieriaus rūšiavimo dėžutes?
Į popieriaus rūšiavimo dėžutes metamos visos popierinės bei kartoninės pakuotės: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai. Popieriaus konteineryje atsiduria ir popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės.
Nederėtų mesti panaudotų vienkartinių servetėlių ar virtuvinio popieriaus, toks popierius dėl higienos reikalavimų yra nerūšiuojamas ir turi keliauti į buitinėms atliekoms skirtą dėžę.
Pašalinant pakuotes svarbu, kad popierius būtų sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų išlankstyti.
„Jei išmesi išplautą plastikinę pakuotę prie popieriaus – gal vėliau valytojos atrinktų. Tačiau išmetus panaudotus popierinius rankšluosčius į popieriaus dėžę gali užteršti visą jos turinį, - svarstė Aurelija. – Turime ir dar vieną dėžę – maisto atliekoms. Ją atiduodame tiems, kas iš maisto atliekų gamina biodujas. Šioje srityje, manau, esame dar kiek pažengę rūšiavimo srityje. Nors prie tos dėžės sustoję svarstome, kur mesti, pavyzdžiui, mėsos kaulus?“
Aurelija džiaugiasi, kad noras gyventi neteršiant, be reikalo neeikvojant išteklių plinta – pavyzdžiui, kolegos, rekomendavę vienas kitam gerą knygą, pasisiūlo ją paskolinti arba paieškoti bibliotekoje, o ne skubėti į knygyną nusipirkti.
Aplinkai draugišką elgesį tiriantys mokslininkai pradėjo nuo savęs
Mykolo Romerio universitete dirbanti Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė, mokslininkė bei Groningeno universiteto doktorantė Audra Balundė prisimena, kaip rūšiuoti su kolegomis pradėjo savanoriškai, į savadarbes dėžes.
„Pats Aplinkos psichologijos tyrimų centras iškilo, jei teisingai pamenu, 2015-aisiais. Tuo metu rūšiavimo šiukšliadėžių dar nebuvo. Prisimenu, jog viena pagrindinių tyrimų krypčių, kurias tuo metu vykdėme buvo aplinką tausojantis elgesys ir jo skatinimas. Kažkaip nelogiška atrodė, kad vykdome tokius tyrimus, ieškome priemonių, kaip paskatinti žmones labiau tausoti aplinką, o patys darbo vietoje metame šiukšles į bendrą šiukšlių dėžę. Todėl kažkuriuo metu būtent mūsų laboratorijoje pačių darbuotojų iniciatyva, atsirado savadarbės rūšiavimo šiukšlinės, kurių išnešimu patys ir rūpinomės. Kiek vėliau, apytiksliai prieš 2 ar 1,5 metų atsirado ir pritaikytos rūšiavimo šiukšliadėžės. Pati asmeniškai visuomet jomis naudojuosi. Pastebiu, kad ir kolegos tą daro,“ – sakė A. Balundė.
Ji patvirtino Aurelijos mintis, kad pradėjus tinkamai tvarkyti atliekas biure, kyla noras tvarkytis ir platesniu mastu.
„Prieš keletą metų į akis krito netoli universiteto esanti pakankami smarkiai prišiukšlinta teritorija. Vis stebėdavausi, kas gi atsakingas už ją? Kažkuriuo metu nusprendžiau, kad tą atsakomybę galiu prisiimti ir aš. Apsiginklavau pirštinėmis, šiukšlių maišais ir svarstyklėmis. Nedideliame plote per gerą valandą pririnkau keliasdešimt kilogramų šiukšlių,“ – prisiminė mokslininkė.
Ar valytojos atsižvelgia į mūsų pastangas rūšiuoti?
IT srityje dirbantis Darius su kolegomis taip pat jau seniai rūšiuoja. Tačiau jis nėra iki galo tikras, ar iš to yra naudos.
„Pasidarėme atskiras dėžes tam, rūšiuojame pagal užrašus ant jų. Tačiau labai daug kas įmonėse priklauso nuo valytojų. Jos ateina po darbo, tad nesukontroliuosi. Esu girdėjęs, jog viską suverčia į vieną maišą, kad tiesiog joms būtų paprasčiau. Jei iš tiesų taip yra, tos mūsų pastangos išeina tik „dėl akių“, – nerimavo Darius.
Tam, kad kolegų iniciatyva nenueitų šuniui ant uodegos, galima rūšiavimo dėžes ištuštinti patiems ir nunešti jų turinį į artimiausius rūšiavimo konteinerius. Didžiausia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija “Žaliasis taškas”, skatindama rūšiavimo įpročius ne tik namų, bet ir darbo aplinkoje yra pagaminusi patogius rūšiavimo maišelius ir išdalinusi daugiau nei 82 tūkstančius rūšiavimo dėžių komplektų Lietuvos įmonėms bei švietimo įstaigoms.
Nuo policijos komisariato iki gyvūnų prieglaudos, nuo gaisrinės iki ligoninės, nuo stambios tarptautinės kompanijos iki mažučio kelių darbuotojų biuro – organizacija suteikia patogias storo kartono rūšiavimo dėžes visiems, to paprašiusiems ir daro tai jau nuo 2014-ųjų. Su Žaliojo taško dėžutėmis rūšiuoti biure ne tik lengva, bet ir patogu. Jas užsisakyti galima į ugdymo, viešąsias bei kitas įstaigas, įmonių biurus. Tiek dėžutės, tiek jų pristatymas nekainuoja.
Rūšiavimą biure palengvins ir taisyklės, nurodytos ant kiekvienos dėžučių. Dėžutėms prisipildžius, būtina pasirūpinti, kad pakuočių atliekos atsidurtų rūšiavimui skirtuose konteineriuose. Jei rūšiavimo konteinerių aplink biurą nėra, dėl išrūšiuotų atliekų išvežimo reikėtų kreiptis į atliekų tvarkytojus arba pastato administratorių.
„Žaliasis taškas“ kviečia nelikti abejingais ir žengti visai nesudėtingą žingsnį tvaraus ir atsakingo verslo link, kartu primindamas, kad rūšiavimas nėra tik paprastas šiukšlių skirstymas pagal kategorijas: tai, visų pirma, sąvartynų mažinimas, gamtos išteklių ir energijos taupymas bei sąmoninga ir atsakinga kova su klimato šilimu.
