Pieno perdirbėjai nuleido rankas
Antradienį iš 28 į Rusiją su pieno produktais bandžiusių patekti krovininių automobilių, įleisti buvo 7.
Trečiadienį pieno perdirbėjai neberizikuoja. Vežėjų asociacijos „Linava“ duomenimis, didžioji dalis produkcijos į Rusiją nebėra vežama.
„Žemaitijos pienas“ neturi informacijos, kiek laiko Rusijos federacijos institucijos ribos „Žemaitijos pieno“ produktų įvežimą į šią šalį, todėl nežinome, kaip tokie ribojimai atsilieps bendrovės veiklos rezultatams“, – teigiama bendrovės trečiadienį išplatintame pranešime.
Kodėl Rusija draudžia lietuviškų pieno produktų importą, kol kas nėra aišku. Rusijos federalinė priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ nurodė kai kurių lietuviškų pieno produktų trūkumus. Tačiau Lietuva jokios oficialios informacijos neturi.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė spaudai Jurgita Savickaitė 15min.lt informavo, kad VMVT iki šiol neturi jokios oficialios informacijos iš Rusijos apie pieno produktų kokybę. Rusijos federalinės priežiūros tarnybai išsiųstas oficialus paklausimas dėl lietuviškų pieno produktų, tačiau atsakymo VMVT kol kas dar negavo.
Planas B
„Mes jau vakar tą padarėm (sustabdė pieno produktų eksportą į Rusiją – 15min.lt). Nuo vakar nei gaminam, nei kraunam ir vežam savo produkciją į Rusiją“, – 15min.lt sakė „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.
Rusijos vartotojai pamirš lietuviškus pieno produktus, – sakė D.Trumpa.
Jis aiškino, kad kompanija ėmėsi „plano B“.
„Apimčių gamybos tikrai nemažinsime ir įmonė turi „planą B“, jį vykdome, jo sukonkretinti tikrai nenorėčiau, nes tai gali pakenkti jo įgyvendinimui“, – sakė bendrovės atstovas.
Pasak jo, jei importo draudimas Rusijoje išliks, rusai pamirš lietuviškus pieno produktus.
„Jeigu draudimas užtruks keletą mėnesių, visas įdirbis, kurį Lietuvos pramonė padarė Rusijos rinkoje per 20 metų, gali būti negrįžtamai prarastas, kai Rusijos vartotojai pamirš lietuviškus pieno produktus ir pasirinks kitus“, – sakė D.Trumpa.
Eilės – įprastos
Lietuvos pasienyje susidariusios eilės sudėtingos vežėjų situacijos neišduoda – eilės Lietuvos ir Kaliningrado ar Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra įprastos.
Medininkuose trečiadienio rytą laukė 230 automobilių, Lavoriškėse – 160 automobilių, Šalčininkuose – 250 automobilių. Muitinės departamento atstovės spaudai Gintarės Šatkauskienės teigimu, rudenį srautai yra šiek tiek padidėję, kaip įprasta sezonui, pasienyje automobiliai neužstringa.
Lietuvos ir Kalingrado pasienyje krovininių automobilių eilių apskritai nėra – Kybartų poste ryte stovėjo 4 krovininiai automobiliai, Panemunėje – 5.
Automobiliai stringa ten, kur yra vykdoma jų patikra – muitinėse, ne pasienyje. Į Sankt Peterburgą keliaujantys vežėjai naudojasi Latvijos ir Rusijos pasienio postais, tie, kurie važiuoja į Maskvą, dažniausiai važiuoja per Baltarusiją.
„Problemos dažnai kyla ne pasienyje, o vidinėse muitinėse, pavyzdžiui, kur nors šalia Maskvos esančiame poste, nes ten daugiausia atliekamos tos detalios patikros. Ten ir stovi, laukia automobiliai. Rusijos ir Latvijos pasienyje nuolat formuojasi lietuviškų vilkikų eilės“, – sakė „Linavos“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius.
Gali užtrukti
Viena iš griežtos patikros pasienyje galimų priežasčių – 2013 m. lapkričio 28–29 dienomis Vilniuje vyksiantis trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.
Jo metu gali būti pasirašyta Asociacijos ir Ukrainos sutartis, turinti politinę reikšmę, taip pat numatanti kliūčių prekyboje pašalinimą, įstatymų harmonizavimą pagal ES teisę.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius anksčiau yra sakęs, kad iki lapkričio pabaigos Rusija ir toliau darys spaudimą Lietuvai bei kitoms valstybėms.
„Nemanau, kad čia viskas aprims. Likęs laikotarpis iki lapkričio pabaigos bus išnaudotas. (…) Situaciją gali pakeisti tik bendra pozicija“, – sakė L.Linkevičius.
