Tačiau, anot jos, svarbu suprasti ir kitą pusę: šiandien darbo santykiuose informacija gali būti perduodama ne tik popieriniu dokumentu.
„Elektroninės priemonės – el. paštas, mobilieji įrenginiai, tam tikrais atvejais ir SMS – gali būti naudojamos. Bet teisiškai svarbiausia ne tai, kokiu kanalu žinutė atėjo, o tai, ar laikytasi Darbo kodekso reikalavimų“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Kitaip tariant: darbuotojo negalima „išmesti iš darbo“ viena emocinga žinute.
Darbo sutarties nutraukimas nėra buitinė žinutė. Tai yra teisinė procedūra.
1. SMS gali būti informavimo būdas, bet ne „stebuklingas atleidimo mygtukas“
„Jeigu darbdavys parašo: „Nuo rytojaus nebedirbi“, „Ateiti nebereikia“,„Esi atleistas“, tokia žinutė savaime dar neatsako į esminius klausimus:
- Kokiu Darbo kodekso pagrindu darbuotojas atleidžiamas?
- Kokia konkreti atleidimo priežastis?
- Kokia darbo santykių pasibaigimo diena?
- Ar buvo laikytasi įspėjimo terminų?
- Ar darbuotojui priklauso išeitinė išmoka?
- Ar darbdavys priėmė rašytinį sprendimą nutraukti darbo sutartį?
- Ar darbdavys galės įrodyti, kad darbuotojas tokį sprendimą gavo?“, – vardijo R.Joskaudienė.
2. Įspėjimas apie atleidimą turi būti aiškus
Jeigu Darbo kodeksas numato pareigą įspėti darbuotoją apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, įspėjimas turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti nurodyta ne miglota frazė „netinki“ ar „nebėra poreikio“, o aiški informacija:
- atleidimo priežastis;
- Darbo kodekso norma, pagal kurią nutraukiama darbo sutartis;
- konkreti darbo santykių pasibaigimo diena.
„Darbuotojas turi suprasti, kas vyksta. Ne spėlioti. Ne klausinėti kolegų. Ne aiškintis iš nuogirdų.
Atleidimas yra vienas jautriausių darbo santykių momentų, todėl darbdavio pareiga – veikti tiksliai, aiškiai ir teisėtai“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
3. Įspėjimas ir pats atleidimas – ne tas pats
Labai dažna klaida – darbuotojas gauna įspėjimą ir mano, kad jau yra atleistas. Nebūtinai.
„Įspėjimas reiškia, kad darbdavys informuoja apie ketinimą ateityje nutraukti darbo sutartį. Kol darbo sutartis dar nėra pasibaigusi, darbuotojas paprastai ir toliau turi vykdyti darbo funkcijas, o darbdavys – mokėti darbo užmokestį“, – teigė R.Joskaudienė.
Darbo sutartį pabaigia ne vien pokalbis, ne emocija ir ne vien frazė telefone. Darbdavys turi priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, o toks sprendimas turi būti išreikštas raštu ir perduotas darbuotojui.
4. Ar SMS gali būti laikoma rašytiniu pranešimu?
Tam tikrais atvejais – taip, elektroninis pranešimas gali būti laikomas tinkamu rašytiniu informavimu.
„Tačiau turi būti galima nustatyti:
- kas pateikė informaciją;
- kada ji pateikta;
- koks tikslus jos turinys;
- ar darbuotojas galėjo informaciją išsaugoti;
- ar darbdavys galės įrodyti įteikimą.
Todėl teisiškai pavojingiausia darbdaviui yra manyti:
„Parašiau SMS – vadinasi, viskas sutvarkyta.“
Ne. Ne viskas.
SMS gali būti tik perdavimo forma. Bet ji nepakeičia teisėto pagrindo, tinkamos procedūros ir aiškaus turinio“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
5. Jeigu žinutėje nėra pagrindo – tai rimtas signalas
Jeigu darbuotojas gauna tik tokią žinutę: „Nuo rytojaus nebedirbi“, ją reikėtų labai atsargiai vertinti situaciją. Tokia žinutė, kaip aiškino R.Joskaudienė, gali rodyti, kad darbdavys nesilaiko atleidimo procedūros.
„Darbo sutarties nutraukimas turi būti pagrįstas ne darbdavio nuotaika, o Darbo kodekse numatytu pagrindu.
Atleidimas gali būti, pavyzdžiui:
- šalių susitarimu;
- darbuotojo iniciatyva;
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės;
- darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės;
- darbdavio valia;
- pasibaigus terminuotai sutarčiai;
- kitais įstatyme numatytais pagrindais“, – teigė R.Joskaudienė.
Kiekvienas pagrindas, pasak jos, turi skirtingas pasekmes: įspėjimo terminus, išeitines išmokas, garantijas, ginčijimo galimybes.
Todėl viena žinutė „tu atleistas“, anot jos, dažnai yra ne teisinis dokumentas, o būsimo darbo ginčo pradžia.
6. Ką darbuotojui daryti gavus tokią SMS?
Pirmiausia – nereaguoti impulsyviai.
„Išsaugokite SMS žinutę. Padarykite ekrano nuotrauką, kad matytųsi data, laikas, siuntėjo numeris ir tekstas.
Nepasirašykite prašymo išeiti iš darbo savo noru, jeigu tai nėra tikroji Jūsų valia. Tai ypač svarbu. „Savo noru“ nėra formalumas. Tai gali reikšti prarastą teisę į įspėjimo terminą, išeitinę išmoką ar kitas garantijas“, – patarė teisininkė.
Raštu paprašykite darbdavio pateikti dokumentus. Galima atsakyti neutraliai, pavyzdžiui:
„Žinutę gavau. Prašau nedelsiant pateikti rašytinį darbdavio sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, nurodant darbo sutarties nutraukimo pagrindą, taikomą Darbo kodekso normą, konkrečias priežastis ir darbo santykių pasibaigimo dieną. Šis atsakymas nelaikytinas mano sutikimu nutraukti darbo sutartį.“
Jeigu kyla abejonių dėl atleidimo teisėtumo, verta kreiptis į darbo teisės specialistą arba į Darbo ginčų komisiją.
7. Svarbiausia – terminai
Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu, delsimas gali kainuoti teises.
Dėl neteisėto atleidimo į Darbo ginčų komisiją paprastai reikia kreiptis per 1 mėnesį nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Todėl gavus tokią žinutę nereikėtų laukti „kol darbdavys pats susitvarkys dokumentus“. Reikia iš karto rinkti įrodymus ir aiškintis, kokiu pagrindu darbo santykiai buvo nutraukti.
8. R.Joskaudienės teisinė išvada
Anot teisininkės, darbdavys negali teisėtai atleisti darbuotojo vien chaotiška SMS žinute be pagrindo, be aiškios priežasties, be Darbo kodekso normos ir be tinkamo sprendimo.
Bet elektroninis pranešimas pats savaime nėra draudžiamas.
„Todėl atsakymas į skaitytojo klausimą yra toks:
SMS žinutė gali būti informavimo priemonė, bet teisėtą atleidimą lemia ne žinutės forma, o tai, ar darbdavys laikėsi Darbo kodekso: ar buvo teisėtas pagrindas, aiškus rašytinis turinys, tinkami terminai, įrodymai ir darbuotojui priklausančios garantijos“, – patarė R.Joskaudienė.
