Tai kolegiški santykiai tarp studentų ir dėstytojų, aktyvus bendradarbiavimas su darbdaviais: kitaip sakant, bendras darbas siekiant bendrų tikslų. Stiprindama šiuos studijų kokybę garantuojančius saitus, Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą programą „Vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas (įsigijimas) ir įgyvendinimas (tobulinimas) arba vidinės studijų kokybės vadybos sistemos įgyvendinimas (tobulinimas)“.
25 Lietuvos aukštosios mokyklos – 9 universitetai ir 16 kolegijų – dalyvauja ES remiame projekte vidinei studijų kokybės sistemai užtikrinti: kad studijos atitiktų studentų, darbdavių, visuomenės lūkesčius.
„Skatiname aukštąsias mokyklas kurti modernią, atvirą ir nuoseklią studijų kokybės politiką – nuolat analizuoti studijų kokybę, aktyviai įtraukti dėstytojus, studentus, darbdavius, socialinius partnerius į studijų proceso organizavimą. Kaip veikia aukštųjų mokyklų vidinė kokybės sistema, atsižvelgiama atliekant universitetų bei kolegijų institucinį vertinimą“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus pavaduotoja Birutė Miškinienė.
Pirmas žingsnis – išklausyk studento nuomonę
Ar gausi tinkamą išsilavinimą aukštojoje mokykloje, nusako ne tik jos reitingai, gera reputacija ar patrauklus pastatas miesto centre. Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas įsitikinęs, kad kokybiškoms studijoms universitete būtinas abipusio ryšio tarp studijuojančiųjų, absolventų, darbdavių, dėstytojų ir administracijos palaikymas. „Visi akademinės bendruomenės nariai, verslo atstovai ir socialiniai partneriai turi pasiūlymų, kaip tobulinti studijų kokybę. Pirmiausia mums rūpi absolventų ir studijuojančiųjų nuomonė bei tai, kur ir kiek absolventų įsidarbino po studijų“, – sako dr. A. Vilkauskas.
KTU buvo vienas iš universitetų, kuriame studijų kokybė pasitelkiant studentus vertinama jau daugelį metų. „Rengiame apklausas įvairiais pjūviais, organizuojame diskusijas, dėl daugelio dalykų tariamės bendrai. Pradėję studentus kviestis į darbinius administracijos posėdžius daugiau sužinojome apie jų lūkesčius, pageidavimus, o tai leidžia mums tobulinti procesus“, – pasakoja Eglė Katiliūtė, KTU Kokybės skyriaus vedėja.
Šiaulių valstybinės kolegijos Kokybės valdymo skyriaus vedėjos Silvos Adomavičienės teigimu, aktyviausi ir reikliausi patarėjai yra studentai, pagal mainų programas studijavę užsienio aukštosiose mokyklose, kuriose toks akademinis bendradarbiavimas – įprastas dalykas: „Suteikdami studentui kuo daugiau būdų pareikšti savo nuomonę, skatiname juos būti reikliais sau, savo dėstytojams ir kolegijai“.
Artimiausiuose kolegijos planuose – elektroninis klausimynas apie dėstytojų darbą, studijų metodus, praktikos naudą. Jis bus skelbiamas šalia kiekvieno studento asmeninių įvertinimų žinyno. Šis klausimynas įtrauktas į kuriamą kompiuterizuotą veikos kokybės vertinimo sistemą, kurioje, be kitų duomenų, bus kaupiami ir analizuojami studentų, absolventų, darbdavių atsakymai, pasiūlymai, pretenzijos. Tokia informacija renkama ir dabar, tačiau jos apdorojimas ilgai užtrunka. „Norime kuo operatyviau reaguoti ir į darbdavių poreikius. Jie praktikoms priima mūsų studentus ir patiki dirbti su brangia kompiuterine technika, biomedicinos įranga, suteikia labai reikalingų darbo įgūdžių. Specialisto parengimas tampa bendru rūpesčiu. Svarbu, kad nebijotume pastebėti trūkumų ir juos taisyti, kad kokybės siekis būtų mūsų kultūros dalimi“, – sako S. Adomavičienė.
Viena elektroninės komunikacijos erdvė
Kauno technologijos universitetas ES projekto lėšomis sukūrė internetinę informacinę sistemą, kur atskirai pateikiama informacija bakalauro, magistro, doktorantūros studentams. Intraneto erdvėje pristatomi visi universitete vykstantys procesai, studentai ir dėstytojai skatinami tarpusavyje bendrauti, dalintis metodine medžiaga, viešai diskutuoti, dalyvauti apklausose.
Kuriant šią sistemą aktyviai dalyvavo patys studentai. Jie pageidavo matyti studijų rezultatus, rotacijos vietas, informaciją apie stipendijas ar galimas socialines išmokas, susipažinti su apklausų, kuriose jie dalyvavo, rezultatais bei gauti grįžtamąjį ryšį apie įgyvendintus pokyčius.
Prie sistemos kūrimo prisidėjusi KTU studentų atstovybės narė Greta Kasparavičiūtė sako, kad šis elektroninis instrumentas supaprastino tiek studijų, tiek administracinius procesus. „Kiekvienas užsiregistravęs studentas ras jam aktualią informaciją apie finansinę paramą, laboratorijos ir bibliotekų darbo laikus, paskaitas, visuomeninę veiklą ir čia pat jis užpildyti įvairius prašymus, dokumentus, pateikti savo siūlymus. Skatiname studentus būti savarankiškais, kad jie greitai ir patogiai gautų bet kokią informaciją ir išreikštų savo nuomonę“, – patikino G. Kasparavičiūtė.
Matuojama pagal tarptautinius standartus
Aukštosios mokyklos studijų kokybę siekia įtvirtinti diegdamos tarptautinius kokybės standartus, o kokybės užtikrinimo ir tobulinimo žingsnius nuo strateginio planavimo iki kasdienių veiklų numato specialiuose dokumentuose – „Kokybės vadovuose“. „Čia galima rasti aiškiai paskirstytas aukštosios mokyklos bendruomenės narių atsakomybes ir susitarimus, kokios studijų kokybės siekiame, kaip ją vertiname, kaip tobuliname, – pasakoja E. Katiliūtė. – KTU „Kokybės vadovas“ bus atnaujinamas kasmet, atsižvelgiant į kokybės stebėsenos rezultatus, kokybės gerinimo praktikas ir naujus akademinės bendruomenės susitarimus“.
Projektai, skirti diegti, tobulinti vidinius kokybės užtikrinimo mechanizmus ir sistemas aukštosiose mokyklose, finansuojami Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
 |
 |
