„Topo grupė“ penktadienį pranešė teismui pateikusi restruktūrizavimo plano projektą, o tokį sprendimą lėmė tiek vidinės, tiek išorinės aplinkybės.
-
„Auga group“ inicijuoja restruktūrizaciją
-
Kritinis momentas „Auga group“ istorijoje: K.Juščius papasakojo apie iššūkius
-
Metų pradžioje – įmonių restruktūrizavimo bylų pliūpsnis
-
Teismai turės iš naujo spręsti dėl trijų „Auga Group“ įmonių restruktūrizavimo
-
„Lėšų stygius“: „Topo Grupei“ inicijuojamas restruktūrizavimas
„Eilę metų įmonė sėkmingai vykdė veiklą, augo, dirbo pelningai. Tačiau buvo laiku neįvertinta besikeičianti situacija rinkoje, dirbta inertiškai, o tam tikri vadybiniai sprendimai nedavė siekiamo efekto. Dėl šių priežasčių laikinai patiriamas apyvartinių lėšų stygius ir įmonei reikia daugiau laiko subalansuoti finansinius srautus ir atsiskaityti su tiekėjais“, – pranešime teigė „Topo centro“ generalinė direktorė Gailė Rusteikaitė-Vištejūnė.
Kaip pastebi įmonių kreditingumą vertinanti įmonė „Creditreform Lietuva“, šių metų pradžioje Lietuvoje fiksuojamas restruktūrizavimo bylų šuolis. Per pirmą 2025 m. ketvirtį jau turime daugiau nei 20 įmonių restruktūrizavimo bylų, kai 2022-2024 m. per tą patį laikotarpį joms suskaičiuoti užtekdavo vienos rankos pirštų.
Pasak „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, šiųmetinio tokių bylų šuolio kaltininkė yra ekologinę žemdirbystę propaguojanti akcinė bendrovė „Auga Group“. Lapkritį ši bendrovė paskelbė apie restruktūrizavimo procesą, kuriuos siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą, ilgalaikį mokumą ir įsipareigojimų kreditoriams įvykdymą.
Reorganizavimo byla iškelta jai, o taip pat visam būriui įmonių, susijusių su „Auga Group“ ir veikiančių žemės ūkio sektoriuje. Nemažai jų yra žemės ūkio bendrovės. Iš viso vienaip ar kitaip susijusios su žemės ūkiu yra net 16 iš 20 įmonių, kurioms teismai šiemet iškėlė restruktūrizavimo bylas. Didžioji dauguma šių verslų – tradicinio žemės ūkio atstovės, tačiau dvi iš ketinamų pertvarkyti įmonių užsiima grybų, o viena – švelniakailių žvėrelių auginimu.
Siekiama įveikti sunkumus ir išvengti bankroto
Advokatų kontoros „Hub Legal“ vadovaujantis partneris Laurynas Lukošiūnas 15min komentavo, kad tarp restruktūrizavimo ir bankroto yra esminiai skirtumai.
„Restruktūrizavimas yra procesas, kuriuo siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto. Bankrotas – procesas kuriuo siekiama likviduoti nemokų juridinį asmenį“, – paaiškino teisininkas.
Pasak jo, restruktūrizavimas galimas tik tokiu atveju, jei juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, bet yra gyvybingas ir objektyviai yra įmanoma įveikti sunkumus ir išvengti bankroto.
„Dėl šito sprendžia kreditoriai ir teismas. Teismas gali atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus“, – pabrėžia L.Lukošiūnas.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, juridinis asmuo įgyja restruktūrizuojamo statusą. Restruktūrizavimo atveju yra sustabdomas prievolių vykdymas, išskyrus einamuosius mokėjimus.
„Jei patvirtinimas restruktūrizavimo planas, susidariusios skolos yra dengiamos pagal planą, kurio vykdymas gali trukti net 5 metus.
Restruktūrizavimas suteikia galimybę išsaugoti verslus, patiriančius finansinių sunkumų, išlaikyti darbo vietas bei pagal grafiką atsiskaityti su kreditoriais. Kita vertus, praktikoje kol kas pakankamai dažnai restruktūrizavimas baigiasi bankrotu. Sėkmingam restruktūrizavimui reikia gerai pasiruošti, reikalingos kompetencijos geram planui parengti ir įvykdyti, būtinas tinkamas bendradarbiavimas su kreditoriais“, – paaiškino L.Lukošiūnas.
