Pastebimi nerimo ženklai
„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymi, kad D.Trumpo antra kadencija dar tik skaičiuoja mėnesius, todėl daugumos jo sprendimų poveikis makroekonominiams rodikliams dar nėra visiškai aiškus.
Vis dėlto jau dabar matyti keli požymiai, kad jo konfrontacinė, derybiniu spaudimu grįsta politika gali turėti neigiamų padarinių JAV ekonomikai bei finansų rinkoms.
Vienas svarbiausių signalų – JAV dolerio ir šalies vyriausybės vertybinių popierių vaidmens pokytis pasaulinėje finansų sistemoje. Istoriškai doleris, o kartu ir JAV obligacijos, buvo laikomi saugiais aktyvais, į kuriuos investuotojai nukreipdavo kapitalą. Tačiau pastaruoju metu, anot ekonomistės, finansų rinkos rodo vis mažesnį pasitikėjimą JAV turto klasėmis.
„Investuotojai JAV aktyvais nebesikliauja. Jų nebelaiko saugiais, nes išties – ar tikrai galima pasitikėti ir manyti, kad vis dar yra saugu laikyti lėšas šalies aktyvuose, kurioje vyksta radikalios permainos?“ – retoriškai klausė I.Genytė-Pikčienė.
Anot jos, D.Trumpo politika sukelia daug neapibrėžtumo, o tai tiesiogiai veikia verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Nuolat besikeičianti retorika, neprognozuojami sprendimai bei globalūs prekybos konfliktai skatina atsargumą ir lėtina ekonomikos augimą.
„Tiek įmonėms, tiek gyventojams reikia stabilumo, reikia aiškių žaidimo taisyklių. Kai tas neapibrėžtumo rūkas sutankėja, visi savo sprendimus dukart pamatuoja ir stengiasi vaikščioti mažais žingsniukais“, – sako ekonomistė.
Šis atsargumas reiškia mažiau investicijų, lėtesnę plėtrą, ir galiausiai – kuklesnius ekonomikos augimo rodiklius.
Už tokią politiką teks susimokėti ir amerikiečiams
Panašiai kalba ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
