Sekite 15min Google
Rusijos atakų taikiniu tapusios JAV kapitalo bendrovės „Philip Morris“ patirtis rodo, kad net ir karo sąlygomis įmanoma ne tik išsaugoti veiklą bei darbo vietas, bet ir įgyvendinti naujas investicijas. Tam svarbūs ne tik verslo sprendimai, bet ir valstybės institucijų gebėjimas operatyviai priimti sprendimus bei išduoti reikiamus leidimus.
Iki plataus masto invazijos viena pagrindinių bendrovės gamybos vietų regione buvo Charkive įsikūrusi gamykla, atidaryta 2005 m. Joje buvo gaminama produkcija tiek Ukrainos vidaus rinkai, tiek eksportui į kitas šalis, tačiau prasidėjus karui ir fronto linijai priartėjus prie miesto, veiklą teko sustabdyti, nes tęsti darbą tapo nesaugu.
Tuomet jau nebeveikianti Charkivo gamykla buvo atakuota net kelis kartus: per 2022 m. įvykusį smūgį buvo sunaikintas administracinis pastatas, o vėliau nukentėjo ir įmonės sandėlis.
JAV Senato atstovai per debatus dėl sankcijų Rusijai griežtinimo naudojo šios sugriautos gamyklos nuotraukas, kuriomis buvo siekiama pademonstruoti, kad Rusija stengiasi atakuoti ir tiesiogines JAV investicijas.
Planą B turėtų nusimatyti kiekvienas verslas
Nors „Philip Morris International“ viceprezidentas Europai Maksymas Barabashas nesiryžta kardinaliai vertinti agresoriaus puolimo taktikų, karas išties privertė pergalvoti verslo modelį.
Pavyzdžiui, praradus vos vieną svarbų objektą, galėtų sutrikti didelė dalis veiklos, tad bendrovė išvystė sandėlių tinklą, kuris sumažino visos tiekimo grandinės paralyžiavimo riziką.
Verslo atsparumas šiandien priklauso ne vien nuo gebėjimo greitai reaguoti į krizę.
Panašų principą bendrovė taiko ir kitose verslo organizavimo srityse – investuota į elektros generatorius, leidžiančius tęsti veiklą sutrikus elektros tiekimui, įvertinta, kaip sumažinti priklausomybę nuo atskirų tiekėjų, logistikos maršrutų ir kitų kritinių grandžių. Pasak pašnekovo, verslo atsparumas šiandien priklauso ne vien nuo gebėjimo greitai reaguoti į krizę.
„Verslas nėra kariuomenė, todėl negalime apsisaugoti nuo visų raketų ar balistinių atakų, tačiau galime pasirūpinti, kad darbuotojai žinotų, kaip elgtis pavojaus metu, turėtų galimybę evakuotis ir pasislėpti saugioje vietoje.
Taip pat turime nuolat vertinti savo veiklos pažeidžiamumą: kas nutiktų, jei nustotų veikti vienas sandėlis, nutrūktų elektros tiekimas ar sutriktų tiekimo grandinė“, – sako M. Barabashas.
Šios pamokos aktualios ir už Ukrainos ribų, ypač atsižvelgiant į Europoje augančias kibernetines bei hibridines grėsmes.
Šios pamokos aktualios ir už Ukrainos ribų, ypač atsižvelgiant į Europoje augančias kibernetines bei hibridines grėsmes. Jo teigimu, įmonės turėtų reguliariai įvertinti savo veiklos atsparumą bei nusimatyti įvairius scenarijus.
Nematė priežasties nuleisti rankų
2024 m. bendrovė Lvivo regione pastatė naują gamyklą, kuri tapo pagrindine produkcijos Ukrainos rinkai gamybos vieta bei viena nedaugelio šalyje plyno lauko užsienio kapitalo investicijų nuo karo pradžios. Šis sprendimas buvo kaip įsipareigojimo Ukrainai ženklas tuo metu, kai dalis įmonių svarstė dėl savo buvimo šalyje.
„Ukrainoje nuo 1990-ųjų esame didelis darbdavys, investuotojas ir mokesčių mokėtojas, todėl jautėme atsakomybę ne tik savo darbuotojams, bet ir šaliai. Naujos gamyklos atidarymas Lvivo regione leido išsaugoti darbo vietas, perkelti darbuotojus iš Charkivo ir toliau kurti ekonominę vertę Ukrainoje. Tai nebuvo lengvas sprendimas, tačiau tikėjome, kad tęsti veiklą ir investuoti yra atsakingiau nei pasitraukti“, – teigia pašnekovas.
Įgyvendinant naujos gamyklos projektą Ukrainoje, bendrovė sulaukė valstybės institucijų pagalbos tvarkant leidimus ir dokumentus, o procesai, taikos sąlygomis galintys trukti ilgiau nei metus, buvo įgyvendinti rekordiškai greitai.
Investicija taip pat leido pasiūlyti darbą žmonėms, kurie anksčiau dirbo Charkive – į naująją gamyklą bendrovė perkėlė esamus darbuotojus ir padėjo jiems persikelti į Lvivą. Tarp jų buvo žmonių, organizacijoje dirbusių 20 ar net 30 metų.
Lygiai taip pat bendrovė rūpinasi savo darbuotojais, kurie savanoriškai prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arba buvo mobilizuoti – įmonė ir toliau moka jiems atlyginimus, o kolegos padeda jų šeimoms ir palaiko ryšį su tarnaujančiais darbuotojais.
