Nemokumo politika ir jos praktinis įgyvendinimas neužtikrina efektyvaus restruktūrizavimo proceso, neužkertamas kelias piktnaudžiauti restruktūrizavimo galimybe siekiant atitolinti bankroto procedūras, procesas nėra tinkamai prižiūrimas, nepakankamai apsaugomi kreditorių interesai, ribojamas restruktūrizuojamų įmonių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose ir kitose priemonėse, be to, nesukurta prevencinių priemonių, kurios skatintų restruktūrizavimą vykdyti laiku. Tokias išvadas pateikė valstybės auditoriai, įvertinę įmonių restruktūrivizavimo proceso organizavimą.
Lietuvoje kasmet vidutiniškai 1,5 tūkst. įmonių iškeliamos bankroto bylos, tai lemia neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes, kreditoriai atgauna tik apie 13 proc. reikalavimų, o valstybės biudžetas netenka dalies pajamų.
Audito metu nustatyta, kad 5,8 proc. restruktūrizavimo procesų 2001–2015 I ketv. laikotarpiu baigėsi sėkmingai, o nutraukus restruktūrizavimą net 81 proc. įmonių bankrutavo. Valstybinių kreditorių reikalavimų padengimo lygis siekia tik 7 proc., o nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma 2014 m. pabaigoje sudarė daugiau negu 20 mln. eurų. Be to, pradėtų procesų skaičius mažėja: 2011 m. – 58, 2014 m. – 31.
Audito metu nustatyta, kad 5,8 proc. restruktūrizavimo procesų 2001–2015 I ketv. laikotarpiu baigėsi sėkmingai, o nutraukus restruktūrizavimą net 81 proc. įmonių bankrutavo.
Restruktūrizavimo proceso neefektyvumą lemia tai, kad praktikoje restruktūrizavimo bylos keliamos ir nemokioms įmonėms, kurios neturi perspektyvų (37 proc. iš audito metu analizuotų 30-ties bylų buvo nemokios, ir visos įmonės bankrutavo), todėl tokios galimybės suteikimas nemokiai įmonei yra bankroto atitolinimas ir kreditorių galimybių atgauti savo lėšas mažinimas. Pavyzdžiui, įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kai įmonė jau buvo nemoki, jos įsipareigojimai sudarė 97 proc. turimo turto, vėliau įmonė bankrutavo. Dėl to kreditorių galimybės atgauti savo reiklavimus nuo restruktūrizavimo pradžios iki bankroto sumažėjo 2,5 mln. eurų.
Proceso neefektyvumą lemia ir tai, kad teismui pateikiami duomenys, neatspindintys tikrosios įmonės finansinės padėties. Tokiu atveju teismas iškelia restruktūrizavimo bylą nemokioms įmonėms, o kreditoriai pritaria restruktūrizavimo planui, kuris neįgyvendinamas.
Pasigendama prevencinių priemonių, užtikrinančių ir skatinančių finansinių sunkumų turinčias įmones restruktūrizavimo procesą pradėti laiku. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas valstybiniams kreditoriams nenumato pareigos ar prievolės laiku informuoti skolininkus apie restruktūrizavimo galimybę, tačiau tai galėtų paskatinti įmones laiku spręsti finansinius sunkumus restruktūrizavimo būdu ir užtikrintų didesnę tikimybę atgauti tiek mokestines nepriemokas, tiek apsaugoti ir finansinius sunkumus patiriančios įmonės verslo partnerius nuo didelių praradimų.
Svarbu paminėti, kad dėl dviejų atskirų nemokumo procesų (bankroto ir restruktūrizavimo) taikymo nemokumas restruktūrizavimo ir bankroto bylose vertinamas skirtingai, nėra numatytas sklandus perėjimas iš restruktūrizavimo proceso į bankroto procesą, kas atitolina bankroto bylos iškėlimą, mažina kreditorių reikalavimų atgavimo lygį bei didina proceso laiko sąnaudas.
Daugeliu atvejų kreditorių galimybės restruktūrizavimo laikotarpiu atgauti lėšas mažėja, nes neužtikrinama tinkama proceso priežiūra, nenustatyta pareiga sekti įmonės nemokumo būsenos ir laiku kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, o ataskaitų apie plano įgyvendinimą turinys ir teikimo periodiškumas kreditoriams ir teismui nepakankamai reglamentuotas.
Kitas svarbus restruktūrizavimo proceso veiksnys − Įmonių bankroto ir valdymo departamento vykdoma administratorių priežiūra. Auditoriai nustatė, kad skiriamas dėmesys ir atliekamas planinių patikrinimų mastas yra nepakankami, patikrinimai nėra visapusiški, neįsitikinama, ar administratorius atliko įstatymu jam pavestas reikšmingas pareigas.
Valstybės auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad restruktūrizavimo bylos yra sudėtingos ekonominio pobūdžio bylos. Joms spręsti reikalingos ne tik nemokumo teisės, bet ir kitos ekonominės verslo analizės žinios. Tačiau organizuojama nepakankamai mokymų teisėjų specialiosioms žinioms gilinti. 89 proc. teisėjų teigia, kad tokie mokymai būtų reikalingi ir naudingi nagrinėjant restruktūrizavimo bylas.
Valstybė kontrolė Vyriausybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Įmonių bankrotų valdymo departamentui, Nacionalinei teismų administracijai pateikė išvadas ir rekomendacijas, kurias tinkamai įgyvendinus, didėtų sėkmingai baigtų restruktūrizavimo procesų skaičius, kreditorių reikalavimų padengimo lygis, mažėtų įmonių, kurioms po restruktūrizavimo iškeliamos bankroto bylos, be to, būtų prisidedama prie verslo skatinimo ir ilgalaikio įmonės gyvybingumo atkūrimo, suteikiant sąžiningiems verslininkams dar vieną galimybę.
