Pagal „Citadele“ banko sudarytą tarifams jautrių sektorių lūkesčių indeksą, pagrįstą Europos Komisijos kasmėnesinių verslo apklausų duomenimis, JAV taikomi tarifai šiuo metu neturi tiesioginio poveikio euro zonos pramonės veiklai.
Nepaisant to, Europos gyventojų pasitikėjimas ekonomika mažėja. Pavyzdžiui, Danijos vartotojų nuomonė apie ekonomikos perspektyvas balandį buvo prasčiausia per visą istoriją.
„Tai yra puikus pavyzdys, kaip D. Trumpo administracijos komunikacija apie tarifus ar Grenlandiją veikia eurozonos ekonomiką. Labiau ne per verslo sektorių, bet būtent per vartotojų optimizmą. Vartotojų optimizmo kritimas turi tendenciją po 3–4 mėn. daryti įtaką realiam vartojimui“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Tai reiškia, kad ekonomiką eurozonos labiau sulėtės ne per pramonės pakritimą, o labiausiai sulėtės per mažmeninės prekybos ir vidaus vartojimo sulėtėjimą.
Ypač nerimą ekspertams kelia Lietuvos vartotojų lūkesčiai, kurie balandį buvo blogiausi per dvejus metus. Tam įtakos turėjo ne tik nerimas dėl tarifų, bet ir nerimas dėl ekonominės aplinkos, pavyzdžiui, mokesčių reformos.
ES ekonomika patirs sulėtėjimą
Vokietijoje transporto įmonės, kurios pirmą šių metų ketvirtį optimistiškai vertino didesnį eksportą į JAV, balandį ženkliai pablogino savo prognozes.
A.Izgorodino teigimu, antrąjį metų ketvirtį ES ekonomika patirs sulėtėjimą, o tarifų poveikis tampa papildomu spaudimo šaltiniu gamintojams ir logistikos įmonėms.
„Balandį euro zonos tarifams jautrių sektorių verslo lūkesčiai buvo geriausi per paskutinius keturis mėnesius, tačiau tai buvo iš esmės trumpalaikis reiškinys, susijęs su prekių eksportu į JAV prieš naujų tarifų įsigaliojimą. Nors kai kurių sektorių aktyvumas buvo trumpam pakilęs, prognozės dėl naujų užsakymų ir darbo jėgos poreikio jau rodo prastėjančią situaciją“, – priduria A. Izgorodinas.
Jautriausiai į tarifus sureagavo euro zonos chemikalų, farmacijos, metalo apdirbimo ir elektronikos pramonė. Šituose sektoriuose įmonių nuomonė apie užsakymų perspektyvas trims mėnesiams į priekį krenta ir lėtėja. Kituose sektoriuose kol kas blogų prognozių ekspertai nemato.
Tiesa, situacija Baltijos regione šiek tiek skiriasi nuo situacijos euro zonoje. Gera naujiena, kad Baltijos regione tarifams imlių sektorių lūkesčiai balandį buvo pasiekę aukščiausią lygį per beveik 2-ejus metus.
„Citadele“ ekonomistai gerus rodiklius pastebi tiek kalbant apie bendrą optimizmo lygį, tiek kalbant apie užsakymo perspektyvas. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į geografinius niuansus – iš esmės beveik visą Baltijos šalių tarifams jautrių sektorių lūkesčių augimą šiuo metu tempia Estija.
O kalbant apie Lietuvą tiek bendras optimizmo lygis tarifams jautriuose sektoriuose, tiek ir tarifams jautrių sektorių nuomonė apie užsakymus ir užimtumo perspektyvas negerėja, bet atvirkščiai – šiek tiek letėja.
Baltijos šalyse labiausiai nerimauja lietuviai
Baltijos šalyse tarifams jautrių sektorių nuotaikos balandį buvo geriausios nuo 2023 metų vidurio. Kaip pastebi „Citadele“ banko valdybos narys ir verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis, Estija išsiskiria rekordiniais rodikliais – tarifams jautrių sektorių verslo lūkesčiai pasiekė aukščiausią lygį per 29 mėnesius, tačiau toks efektas susidaręs, nes lūkesčiai atsigauna iš žemiausio taško – pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas BVP augimas, kuris žymi ekonomikos išlipimą iš užsitęsusios recesijos.
Latvijoje tarifams jautrių įmonių optimizmas auga nuosekliai, tačiau be drastiškų šuolių. Lietuvoje matomas priešingas scenarijus – tarifams jautrių sektorių įmonės mažina lūkesčius ir vertina perspektyvas vis atsargiau.
„Lietuva, istoriniu požiūriu, priklauso nuo eksporto ir pramonės kur kas labiau nei Latvija ar Estija – šie sektoriai generuoja daugiau nei 75 proc. eksporto, todėl Lietuva yra jautresnė išoriniams trikdžiams“, – sako V. Žagūnis.
Lietuvoje lūkesčiai labiausiai blogėja gumos ir plastiko, metalo gaminių, elektronikos, precizikos, kompiuterinės ir transporto priemonių gamybos srityse.
„Šiose šakose fiksuojamas augantis nerimas dėl verslo ir paklausos perspektyvų. Didžiausią įtaką tam daro sumažėję užsakymai iš užsienio partnerių ir pasibaigę trumpalaikiai avansiniai eksporto srautai“, – teigia V. Žagūnis.
Be pramonės, papildomai įvertinti ir tie sektoriai, kuriems tarifai gali daryti netiesioginį poveikį. Nors transporto sektoriuje lūkesčiai išlieka stabilūs, nekilnojamojo turto operacijų srityje Lietuvoje matomas ryškus sulėtėjimas – balandį fiksuotas žemiausias optimizmo lygis per 12 mėnesių.
V. Žagūnio teigimu, nors NT sandorių kreivė šiuo metu rodo pozityvų augimą, dėl sektoriaus inertiškumo tikrasis tarifų efektas gali išryškėti per kitus 2–3 mėnesius. Tiesa, dabartinė tarifų pauzė gali padėti lūkesčiams atsigauti.
Tačiau yra ir teigiamų ženklų – gerėjančios nuotaikos fiksuojamos farmacijos, elektros įrenginių, automobilių gamybos įmonėse. Šie segmentai, anot V. Žagūnio, pasižymi didesniu inovatyvumu, lankstumu bei geresnėmis eksporto pozicijomis, todėl greičiau prisitaiko prie besikeičiančios geopolitinės ir tarifinės aplinkos. Be to, tarifai vėl gali paskatinti Vakarų ES įmonės aktyviau kelti gamybą į Baltijos regioną.
„Nors tarifai kelia rizikas, jie taip pat atveria naujas galimybes. Didelės ES rinkos, tokios kaip Vokietija ar Skandinavija, ieškodamos pigesnių gamybos alternatyvų, gali atsigręžti į Baltijos šalis. Lietuvai tai yra proga – tos įmonės, kurios gebės užtikrinti efektyvią ir kokybišką kontraktinę gamybą, turi potencialo tapti paklausiu partneriu“, – pabrėžia V. Žagūnis.
