Genetiniuose draustiniuose vykdomi tik tiksliniai, moksliškai pagrįsti ir griežtai reglamentuoti specialieji kirtimai, kurių tikslas – išsaugoti genetinę įvairovę, suformuoti įvairaus amžiaus ir struktūros produktyvius, geros kokybės medynus, skatinti medynų derėjimą bei natūralų atžėlimą. Šie kirtimai pradedami ne jaunesniuose kaip 81 metų pušynuose.
Specialiųjų kirtimų būdai parenkami atsižvelgiant į įvairius veiksnius: medžių rūšies poreikį šviesai, medyno amžių, derėjimo gausą, tankumą, rūšinę sudėtį, drėgmės režimą, dirvožemio derlingumą, pomiškio gausą, sukauptas sėklų atsargas genų banko saugyklose ir kt. Todėl, priklausomai nuo sąlygų, specialieji kirtimai gali būti atrankiniai, atvejiniai arba plynieji.
Genetiniai draustiniai yra vertingiausia genetinės struktūros šerdis. Juose saugomos vietinių medžių rūšių unikalios populiacijos, o jų genetinei įvairovei išsaugoti taikomi dinaminiai išsaugojimo metodai, kad šios populiacijos galėtų prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų klimato kaitos kontekste. Genetiniai draustiniai, kaip ir genetiniai bei sėkliniai medynai, padeda atnaujinti sėklų fondą, sudaro sąlygas vertingų genetinių savybių turintiems medžiams derėti ir natūraliai atsinaujinti. Tokie veiksmai taip pat mažina genetinį išsekimą, pašalindami pažeistus ar konkuruojančius kitų rūšių individus, palaiko struktūrinį stabilumą bei didina genetinės įvairovės pagrindu kylantį atsparumą ligoms, kenkėjams ir klimato kaitos poveikiui.
2024–2026 m. laikotarpiu Vaitaičių pušies genetiniame draustinyje numatyti specialieji kirtimai atrankiniu būdu sėkloms rinkti ir plynuoju būdu – įvairiaamžės medynų struktūros formavimui bei atkūrimui. Šiuo metu apie 90 proc. šio draustinio sudaro brandūs ir perbrendę medynai. Specialieji kirtimai atliekami pagal Valstybinės miškų tarnybos (VMT) parengtą pažymą, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Tokie kirtimai yra būtini tam, kad būtų išlaikytas genetinis potencialas ir užtikrinta aukštos kokybės sėklinė bazė. Tai įprasta, reglamentuota ir moksliškai pagrįsta genetinių draustinių išsaugojimo bei atkūrimo praktika.
Pušies genetiniame medyne kirtimai būtini, nes 2025-ieji yra pušies derliaus metai. Kitas gausus derėjimas prognozuojamas tik po 3–4 metų, todėl šiais metais svarbu surinkti kuo gausesnį sėklų derlių. Surinktos sėklos bus panaudotos šio medyno atkūrimui, o taip pat sėjamos Miško medžių selekcijos centre siekiant išlaikyti ir dauginti vertingą genetinį fondą.
Specialieji kirtimai nėra ūkiniai kirtimai dėl medienos – tai genetinės apsaugos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose, Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodikoje ir VMT pažymose. Vaitaičių genetinio draustinio atveju taikomas specialus apsaugos režimas, o miškininkystės priemonių tikslas – saugoti genetinius išteklius gamtinėmis sąlygomis.
Vaitaičių pušies genetiniame draustinyje, kurio plotas 106 ha, saugoma unikali pušų genų kombinacija. Specialieji kirtimai atrankiniu ir plynuoju būdu užtikrina, kad ši populiacija duotų kokybišką sėklinę produkciją, išliktų genetiškai įvairi ir atspari bei galėtų natūraliai atsinaujinti. Dalis sėklų atsargų bus saugoma Lietuvos genų banko saugyklose bei perduota į Svalbardo genų banką Norvegijoje.
Pažvelgus į laikotarpį iki 2000-ųjų, Europoje ir Lietuvoje genetinių miško medžių išteklių išsaugojimui buvo taikomi statiški metodai – rezervatinis režimas su minimaliomis ūkinėmis priemonėmis, genetinių išteklių saugojimas genų bankuose. Šie metodai pasirodė nepakankamai efektyvūs.
Dėl to šiandien didžioji dalis genetinių draustinių, genetinių ir sėklinių medynų Lietuvoje yra brandūs arba perbrendę. Tokie medžiai dera prastai arba visai nedera, todėl natūralus jauno, prie besikeičiančių aplinkos sąlygų prisitaikiusio miško atsikūrimas tokiose vietose tampa mažai tikėtinas.
Viešojoje erdvėje paskleista informacija apie Vaitaičių pušies genetinio draustinio „naikinimą“ neatitinka faktinės situacijos. Visa patikima informacija apie planuojamus veiksmus, leidimus ir taikomus apsaugos režimus yra vieša ir prieinama Valstybinėje miškų tarnyboje bei Valstybinių miškų urėdijoje.
Prisegti failai: Parsisiųsti visus
Kontaktinis asmuo:
Ervinas Romanovas
Komunikacijos vadovas
VĮ Valstybinių miškų urėdija
+37064202265
ervinas.romanovas@vmu.lt
Pranešimą paskelbė: VĮ Valstybinių miškų urėdija
