Lietuva pagal šį rodiklį aplenkė visas kitas ES valstybes. Toliau rikiuojasi Liuksemburgas (74 proc.), Švedija (73 proc.), Austrija (72 proc.) ir Nyderlandai (71 proc.).
Tuo metu mažiausias ekologinės gamybos logotipo žinomumas fiksuotas pietinėse ES valstybėse. Kipre šį ženklą atpažino 28 proc. gyventojų, Graikijoje – 32 proc., Ispanijoje – 33 proc., Maltoje – 35 proc., o Portugalijoje – 37 proc.
Tai rodo, kad ekologinės gamybos ženklo žinomumas Europos Sąjungoje išlieka netolygus, o skirtumas tarp Lietuvos ir mažiausius rodiklius fiksavusių valstybių viršija du kartus.
Apklausos duomenimis, ekologinės gamybos logotipas yra geriausiai atpažįstamas ES maisto kokybės ženklas. Jo žinomumas daugiau nei du kartus viršija saugomos geografinės nuorodos, saugomos kilmės vietos nuorodos ir garantuoto tradicinio gaminio ženklų žinomumą.
Apklausa atlikta 2026 m. gegužės–birželio mėn. visose 27 ES valstybėse narėse.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, ekologinis pienas yra reikšminga ekologinio maisto rinkos dalis Europoje, o ekologinių produktų paklausa po kelių lėtesnio augimo metų vėl didėja.
Jo vertinimu, svarbiausias Lietuvos ekologinės rinkos iššūkis yra aukštą ženklo žinomumą paversti reguliariu ekologiškų produktų pasirinkimu.
„Lietuvos rezultatas rodo, kad ekologinės gamybos ženklas mūsų šalyje jau plačiai atpažįstamas. Tačiau žinomumas savaime negarantuoja pirkimo. Rinkos plėtra priklausys nuo to, ar vartotojas supras, ką patvirtina šis ženklas, matys aiškią ekologiško produkto naudą ir bus pasirengęs už ją mokėti“, – sakė E. Simonis.
Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. ekologinis žalias pienas sudarė 3,11 proc. viso Lietuvos pieninėms pristatyto žalio karvių pieno. Europos Sąjungos vidurkis siekė apie 3,5 proc.
Iš 22 duomenis pateikusių valstybių Lietuva pagal šį rodiklį užėmė aštuntą vietą. Lietuva lenkė Belgiją, Nyderlandus ir Italiją, tačiau pastebimai atsiliko nuo ekologinio pieno rinkos lyderių – Austrijos, Danijos ir Švedijos.
E.Simonio teigimu, ekologinių pieno produktų paklausą didina augantis vartotojų dėmesys sveikatai, aplinkosaugai, gyvūnų gerovei ir maisto produktų kilmei. Tačiau spartesnę rinkos plėtrą vis dar riboja aukštesnės ekologiškų produktų kainos bei nepakankamai aiškiai vartotojų suvokiama ekologinės gamybos pridėtinė vertė.
Prisegti failai: Parsisiųsti visus
Kontaktinis asmuo:
Egidijus Simonis,
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius
+370 687 22559
Pranešimą paskelbė: UAB Publicum
