Lietuvos biodegalų gamintojus vienijanti Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ su nerimu vertina viešą premjero Mindaugo Sinkevičiaus pareiškimą apie galimus lietuviškų biodegalų ribojimus.
„Vietinių biodegalų ribojimas būtų neatsakingas sprendimas. Vartotojams jis nesuteiktų naudos, tačiau pasekmes pajustų ūkininkai, gamyklų darbuotojai ir jų šeimos. Sumažėjus ar sustojus gamybai, nebeliktų rinkos šimtams tūkstančių tonų Lietuvoje užaugintų grūdų, kiltų grėsmė darbo vietoms ir regionų ekonomikai, o priklausomybė nuo importuojamų naftos produktų tik didėtų. Tai būtų labai didelė kaina už sprendimą, kuris degalų krizės problemos iš esmės neišspręstų“, – sako „Future Fuel“ prezidentas Vytautas Kisielius.
Pasak „Future Fuel“ prezidento Vytauto Kisieliaus, dabartinį dyzelino brangimą lemia ne vietinių biodegalų naudojimas, o išoriniai veiksniai – geopolitiniai konfliktai, sutrikęs naftos perdirbimas ir ribota dyzelino pasiūla tarptautinėse rinkose.
Į dyzeliną įmaišomi pirmosios kartos biodegalai bendroje kainoje sudaro tik 2 ct/l – tai yra mažiau nei 1 proc. galutinės kainos degalinėse. Todėl jų naudojimas neturi realios įtakos galutinei degalų kainai. Priešingai, tam tikrais laikotarpiais vietiniai biodegalai net amortizuoja iškastinio kuro kainų augimą.
Tuo metu importuojamų HVO biodegalų iš abejotinos kilmės žaliavų naudojimas galutinę dyzelino kainą išbrangina apie 6,7 ct/l. Todėl visų biodegalų poveikio kainai vertinti vienodai negalima.
Vietinių biodegalų reikšmė ypač išauga tuomet, kai pasaulinė degalų pasiūla tampa nestabili. Kiekvienas Lietuvoje pagamintas biodegalų litras mažina poreikį jį pakeisti importuojamu iškastiniu kuru. „Geopolitinių konfliktų ir tiekimo sutrikimų laikotarpiu vietinė gamyba tampa ne tik klimato, bet ir energetinio saugumo klausimu“, - pabrėžė V. Kisielius.
Todėl, jei siekiama realiai mažinti degalų kainas, pirmiausia reikėtų vertinti tas kainos dedamąsias, kurios ją iš tiesų didina, o ne riboti vietinę gamybą ir taip didinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.
Gamykloms būtina stabili vidaus rinka
„Future Fuel“ pabrėžia, kad 60 proc. Lietuvos biodegalų gamintojų produkcijos realizuojama vidaus rinkoje. Gamyklos veikia nepertraukiamu ciklu, o jų galimybės ilgą laiką kaupti pagamintą produkciją yra ribotos. Todėl net laikinas privalomo biodegalų maišymo sustabdymas ar sumažinimas galėtų priversti įmones stabdyti gamybą.
Pasak „Future Fuel“ vadovo, biodegalų gamyklos negalima bet kada be pasekmių išjungti ir vėl įjungti. Biodegalų gamyba remiasi žaliavų tiekimo sutartimis, sertifikavimu, logistika ir nuolat veikiančiu technologiniu procesu. Todėl net laikinas stabdymas lemtų dideles sąnaudas, o pajėgumų atkūrimas nebūtų greitas.
Smūgis žemės ūkiui, vietinio biometano gamybai
Biodegalų gamybos sustabdymas paveiktų ir visą žemės ūkio grandinę. Kasmet biodegalų įmonės iš Lietuvos ūkininkų superka daugiau kaip 0,6 mln. tonų grūdų ir rapsų, iš kurių pagaminama apie 0,3 mln. tonų biodegalų. Gamybos procese taip pat gaunami vertingi šalutiniai produktai – gyvulininkystei reikalingi baltyminiai pašarai, organinės trąšos, o iš gamybos liekanų gaminamas biometanas, padedantis dekarbonizuoti sunkųjį transportą.
Mažėjant vietiniam perdirbimui, mažėtų ne tik grūdų ir rapsų paklausa, bet ir baltyminių pašarų pasiūla, todėl didėtų priklausomybė nuo importo. Europos Komisija vietinės baltymų gamybos stiprinimą ir biodegalų grandinę taip pat sieja su didesniu ES žemės ūkio atsparumu bei strategine autonomija.
2025–2026 m. „Future Fuel“ priklausantys Lietuvos biometano, bioetanolio ir biodyzelino gamintojai investavo 160,5 mln. eurų. Dalis šių investicijų buvo finansuota ES ir valstybės lėšomis. Šiomis investicijomis kuriamos ir išlaikomos darbo vietos regionuose bei stiprinamas vietos ekonominis gyvybingumas.
„Future Fuel“ taip pat ragina pasimokyti iš Latvijos pavyzdžio. 2022 m., reaguodama į ekonominius iššūkius, Latvija laikinai sustabdė privalomą biodegalų maišymą, tikėdamasi sumažinti kainas vartotojams. Tačiau degalų kainos ne tik nesumažėjo, bet buvo didesnės nei Lietuvoje. Šiai priemonei nedavus laukto efekto, Latvija vėl grįžo prie privalomo biodegalų maišymo.
V. Kisielius pabrėžia, kad biodegalai turi ir dar vieną praktinį pranašumą – jie jau naudojami esamame transporto parke - nereikia pakeisti visų automobilių ar sukurti naujos infrastruktūros, todėl tai yra viena iš jau veikiančių priemonių transporto ŠESD emisijoms mažinti.
Kainą reikia mažinti ten, kur poveikis būtų realus
„Future Fuel“ ragina Vyriausybę degalų kainų problemą spręsti priemonėmis, kurios turėtų tiesioginį ir apčiuopiamą poveikį vartotojams, tačiau kartu nepakenktų vietinei gamybai.
Vienas tokių sprendimų galėtų būti 2027 m. numatyto CO₂ dedamosios didinimo įšaldymas, kuris kitąmet leistų išvengti papildomo dyzelino kainos šuolio apie 10 ct/l.
Kita priemonė – dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas vežėjams. Tokia sistema paskatintų tarptautinius vežėjus daugiau degalų pirkti Lietuvoje, o ne kaimyninėse šalyse. Tai reikštų didesnius dyzelino pardavimus ir papildomas akcizo bei PVM pajamas valstybės biudžetui.
„Degalų kainų krizės nereikia spręsti Lietuvos pramonės sąskaita. Ekonominių iššūkių laikotarpiu turime stiprinti vietinius gamintojus, kurie investuoja, didina gamybinius pajėgumus, kuria darbo vietas ir superka Lietuvos ūkininkų produkciją. Sprendimai turi mažinti kainas, o ne didinti mūsų priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro“, – pabrėžia V. Kisielius.
Kontaktinis asmuo:
Mindaugas Biliauskas
MB Comms
+37065218785
mindaugas@biliauskas.lt
Pranešimą paskelbė: MB Comms
