„Labai patiko, kaip įrankis įvertino, kad pacientė atsisako tyrimų, surašė viską, ką sakiau ir skliaustuose paneigė, labai patogu“, – rašė bandymuose dalyvavusi šeimos gydytoja.
„Gydytojo asistentą“ vystome kaip platformą, kuri pasitelkia DI kasdienėms gydytojo užduotims palengvinti. Dokumentavimas, paciento istorijos paieška ir klinikinių kodų pasiūlymai – pirmosios sritys, kuriose šią idėją įgyvendiname ir tikriname su gydytojais.
Viename ankstyvųjų bandymų nosies polipai transkripcijoje buvo užfiksuoti teisingai, tačiau sugeneruotoje anamnezėje jų nebeliko. Vadinasi, teisingai atpažinti pokalbį dar nepakanka, kad svarbūs faktai patektų į dokumentą. AAI Labs komandoje buvome nepakankamai įvertinę, kiek dokumento naudingumas priklauso nuo detalių, faktų eiliškumo, formuluočių ir informacijos vietos. Gydytojų bandymai pakeitė ir dokumentų generavimą, ir supratimą, kokio asistento reikia kasdieniam darbui.
Kurdami asistentą remiamės nusistovėjusia klinikinio dokumento struktūra, informacijos prasme ir gydytojo profesine atsakomybe. Technologija turi padėti atlikti šį darbą, o kaip keisti darbo eigą, sprendžiame kartu su gydytojais.
Dokumentas turi atitikti gydytojo darbą
Viename teste kitų specialistų anksčiau paskirti vaistai sugeneruotame dokumente atrodė kaip šio vizito metu paskirtas gydymas. Taip pasikeitė įrašo prasmė: ankstesnis gydymas dokumente buvo pateiktas kaip naujas paskyrimas.
E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nusiskundimai, anamnezė, objektyvi būklė, tyrimai ir rekomendacijos turi savo vietą. Gydytojos prašė atskirti ankstesnį, šiuo metu taikomą ir naujai paskirtą gydymą. Jos siuntė užpildytų formų pavyzdžius ir aiškino, kuo skiriasi ūmios ligos konsultacija, tyrimų aptarimas ar profilaktinis patikrinimas. Pagal šią medžiagą rengėme skirtingiems vizitams pritaikytus šablonus.
Paaiškėjo ir tai, kad rašymo stilius svarbesnis, nei numatėme. Gydytoja paprašė tyrimų skiltyje tiesiog išvardyti paskirtus tyrimus. Išplėstiniai sakiniai ir pasikartojimai rekomendacijose trukdė. Kiekvienas gydytojas turi savo įpročių, tačiau pateiktuose pavyzdžiuose kartojosi glaustas, faktinis tekstas. Todėl dokumentų generavimą pradėjome derinti prie šių pavyzdžių ir konkrečių skilčių reikalavimų.
Medicininė kalba reikalavo atskiro darbo. Bandymuose sistema painiojo terminus, santrumpas ir vaistų pavadinimus. „Ritmiška“ ir „aritmiška“ skiriasi nedaug, tačiau aprašo skirtingą širdies ritmą. Dėl to transkripcijos apdorojimas apima medicininių terminų tikslinimą ir galimai netiksliai atpažintų medicininių frazių pateikimą gydytojui peržiūrėti. Jei neaišku, kuris terminas buvo pasakytas, sistema turi parodyti šią abejonę gydytojui, o ne nepastebimai pasirinkti vieną variantą.
„Gražus ir nevarginantis apipavidalinimas ir kartais DI stebėtinai gerai pagauna mintį“, – rašė viena sistemą testavusi šeimos gydytoja. Tačiau tame pačiame atsiliepime ji nurodė netikslius žodžius ir klaidingą informacijos išdėstymą. Šis atsiliepimas parodė, kad patogi sąsaja ir teisingai užfiksuoti atskiri faktai dar nereiškia, jog visas dokumentas parengtas tinkamai.
Paciento istorija reikalinga ir vizito metu
Viena gydytoja norėtų asistentui užduoti klausimą „Kada paskutinį kartą buvo tirtas feritinas?“ ir gauti atsakymą neieškodama jo ankstesniuose įrašuose. Kitas prašymas buvo rasti konkretaus specialisto, pavyzdžiui, kardiologo, konsultaciją.
Gydytojams svarbu matyti ankstesnes išvadas, tyrimus ir vartojamus vaistus šalia dabartinio vizito. Bandymuose išsakyti prašymai formavo paciento suvestinę ir joje veikiančią klausimų funkciją. Nauda priklauso ir nuo to, kokius paciento duomenis konkreti įstaiga gali pateikti asistentui.
Gydytojos taip pat aprašė konsultacijas, kurios tęsiasi keliais etapais. Pacientas išsiunčiamas kraujo tyrimui ar rentgeno nuotraukai, gydytojas priima kitą žmogų, o vėliau grįžta papildyti pirmojo vizito. Įrankis, kuriame išsaugotas vizitas laikomas užbaigtu, tokios darbo eigos neatitinka: gydytojui reikia tęsti tą pačią konsultaciją, o ne pradėti naują dokumentą. Todėl sukūrėme galimybę išsaugotą vizitą pratęsti, pridėti naują įrašą ir peržiūrėti bendrą dokumentą, išlaikant ankstesnių etapų istoriją.
Vizitą užbaigti padeda ir tinkamai parinkti kodai
Gydytojų bandymuose kartojosi dar vienas prašymas: pagal dokumentuotą situaciją pasiūlyti TLK-10-AM diagnozės kodą. Rečiau naudojamo kodo paieška užima laiko, o vien sutampantis žodis dar nereiškia, kad rastas tinkamas variantas.
Gydytojui reikia pasiūlymo, kurį būtų galima patikrinti pagal dokumentuotą situaciją. Todėl kandidatus atrenkame iš oficialių katalogų, pateikiame juos pagrindžiančius dokumento fragmentus ir paliekame gydytojui galutinį pasirinkimą. Gydytojas gali ieškoti ir kito kodo. Atskirai veikia PSDF paslaugų kodų ir ACHI procedūrų kodų paieška bei pasiūlymai. Jų poreikis priklauso nuo specialybės; šeimos gydytojų grįžtamajame ryšyje ACHI buvo mažiau aktualūs.
Vertinant DI asistentą gydytojams, svarbu žiūrėti į visą darbo eigą, o ne vien į tai, kaip gerai atliekama atskira užduotis. Greitai parengta santrauka mažai padeda, jei gydytojui tenka iš naujo ieškoti paciento istorijos, taisyti faktų išdėstymą ar pradėti naują dokumentą grįžus po tyrimų. Todėl svarbiausias klausimas – ar asistentas padeda gydytojui atlikti darbą lengviau, greičiau ir tiksliau, išlaikant galimybę patikrinti informaciją ir priimti galutinį sprendimą.
Kontaktinis asmuo:
UAB Taikomasis dirbtinis intelektas
+37062255453
hello@aai-labs.com
Pranešimą paskelbė: UAB Taikomasis dirbtinis intelektas
Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/kaip-gydytojai-padejo-sukurti-jiems-skirta-di-asistenta-539516
