Konkrečiai: be palūkanų laikytų 10 000 eurų perkamoji galia sumažėjo iki maždaug 7 090 eurų – prarasta apie 2 910 eurų perkamosios galios; 50 000 eurų atveju prarasta apie 14 550 eurų. Dalis pinigų terminuotuosiuose indėliuose palūkanų uždirbo, tad šiai daliai realus nuostolis mažesnis; labiausiai nuvertėjo grynieji ir einamųjų sąskaitų likučiai.
Mažėjanti infliacija nereiškia, kad kainos grįžta
Smarkiausiai kainos šoktelėjo 2022-aisiais, kai metinė infliacija siekė 18,9 proc. – tai buvo antras pagal dydį rodiklis ES po Estijos (Eurostatas). 2024 m. augimas atvėso iki 0,9 proc., tačiau pasiektas kainų lygis liko: indeksas (2020 = 100) pakilo iki 141,0. 2026 m. gegužę metinė infliacija vėl pakilo iki 5,5 proc. – aukščiausio lygio nuo 2023-iųjų (Valstybės duomenų agentūra).
Palūkanos vėlavo
2021 m. pabaigoje vidutinės naujų terminuotųjų indėlių palūkanos siekė vos 0,03 proc.; pastebimas (apie 3 proc.) lygis bankuose atsirado tik 2023-iaisiais – jau praėjus didžiausiai kainų bangai. Ekonomistai tokį santykį vadina realia grąža: kai infliacija didesnė už palūkanas, pinigų vertė realiai mažėja, net jei suma sąskaitoje nesikeičia.
„Kalbame ne apie abstrakciją: grynaisiais ir indėliais laikoma apie 31 mlrd. eurų, ir didžiąją 2022-ųjų brangimo bangą šie pinigai pasitiko beveik be palūkanų. Mažėjanti infliacija to neatitaiso – ji tik sulėtina kainų kilimą, o prarasta perkamoji galia lieka prarasta", – sako Redas Klerauskas, investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius.
Kaip pasitikrinti savo atvejį
Visas tyrimas, grafikai ir metodika:https://investuotojui.lt/tyrimai/infliacija-santaupos-2021-2025/
Infliacijos skaičiuoklė (įveskite sumą, laikotarpį ir infliacijos prielaidą):https://investuotojui.lt/irankiai/infliacijos-skaiciuokle/
Grafikai (6 vnt.) ir duomenys (CSV) laisvai naudojami nurodžius šaltinį – investuotojui.lt.
Metodika
Kumuliatyvus 2021–2025 m. kainų pokytis (apie 41,0 proc.) apskaičiuotas sudauginus Eurostato SVKI (prc_hicp_aind) metinius vidurkius: 2021 (4,6 proc.), 2022 (18,9 proc.), 2023 (8,7 proc.), 2024 (0,9 proc.), 2025 (3,4 proc.). Perkamosios galios netektis = 1 − 1/1,410 ≈ 29 proc.; palyginimas atliktas pagal metinius vidurkius: 2025 m. vidutinis kainų lygis lyginamas su 2020 m. vidurkiu. 2026 m. kainų augimas į skaičiavimus neįtrauktas. Nacionalinė suma – Lietuvos banko namų ūkių finansinių sąskaitų eilutė „grynieji pinigai ir indėliai" (2025 m. III ketv.): 31,19 mlrd. eurų (grynieji 4,26 mlrd., pervedamieji indėliai 15,93 mlrd., kiti indėliai 11,00 mlrd.). Vidurkis vienam gyventojui apskaičiuotas dalijant iš gyventojų skaičiaus (apie 2,89 mln., VDA); tai aritmetinis vidurkis, ne tipinė suma. Naujausias mėnesio rodiklis (2026 m. gegužė, 5,5 proc.) – VDA. Daroma prielaida, kad suma laikoma be palūkanų. Iliustracija, ne individualus finansinis patarimas.
Apie investuotojui.lt
investuotojui.lt – redakciškai nepriklausomas finansinio švietimo portalas, leidžiamas MB „NM Media" (kodas 307668343). Remiasi viešais pirminiais šaltiniais (Eurostatas, Lietuvos bankas, VMI) ir aiškiai juos pateikia. Vyriausiasis redaktorius – Redas Klerauskas.
Kontaktai žiniasklaidai
Redas Klerauskas, vyriausiasis redaktorius. Tel. +370 662 02297. El. paštas:redas.klerauskas@investuotojui.lt
Prisegti failai: Parsisiųsti visus
Kontaktinis asmuo:
Redas Klerauskas
Vyriausiasis redaktorius, investuotojui.lt (MB „NM Media")
El. paštas: redas.klerauskas@investuotojui.lt
Tel.: +370 662 02297
https://investuotojui.lt
Pranešimą paskelbė: MB „NM Media"
