Lietuva išlieka viena pirmaujančių šalių Europoje pagal erkinio encefalito atvejų skaičių. Erkės aptinkamos ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose ar net daugiabučių kiemuose. Kadangi liga yra virusinė ir pažeidžia galvos smegenis bei jų dangalus, pasekmės gali būti tragiškos.
„Erkinis encefalitas dažnai pasireiškia dviem bangomis. Pirmiausia žmogus pajunta į gripą panašius simptomus, po kurių seka apgaulingas etapas, kai jau atrodo, kad liga pasitraukė. Deja, vėliau dažniausiai smogia antra ligos banga. Šiame etape pakyla aukšta temperatūra (39–40 °C), prasideda stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, pasireiškia pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai ir daug kitų nemalonių simptomų“, – teigia infekcinių ligų srityje besispecializuojantis gydytojas Arnas Šimašius.
Anot jo, ši liga neturi specifinio gydymo – medikų skirti medikamentai gali tik lengvinti simptomus.
„Kas trečiam pacientui persirgus lieka įvairaus sunkumo liekamųjų reiškinių. Beveik dešimtadaliui persirgusiųjų diagnozuojami sunkūs pažeidimai: paralyžius, nuolatiniai koordinacijos sutrikimai, drebulys ar psichikos pakitimai“, – perspėja medikas.
Finansinis smūgis: liga atima pajamas iš šeimos
Sveikimo nuo erkinio encefalito periodas gali trukti net iki 9 mėnesių, o darbingumas dažnai prarandamas dar ilgesniam laikui.
„Be fizinės kančios erkinis encefalitas tampa ir rimtu išbandymu šeimos finansiniam stabilumui. Kadangi gydymas ir reabilitacija užsitęsia mėnesiais, sergantis asmuo ilgam praranda darbingumą, o šeimos išlaidos dėl papildomos slaugos ir vaistų tik auga“, – teigia „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ rizikos vertinimo ekspertė Silvita Gutauskienė.
Gyvybės draudimo bendrovės atstovė pastebi, kad gyventojai vis dažniau ieško būdų apsisaugoti nuo netikėtų finansinių išlaidų, kurias sukelia rimtos ligos. Tokį poreikį stiprina ir vis dažnesni susirgimai artimoje aplinkoje – tarp draugų ar pažįstamų. Dėl to gyvybės draudimas su kritinių ligų apsauga tampa svarbia finansinio saugumo priemone. Nors draudimas neapsaugo nuo pačios ligos, jis padeda suvaldyti jos finansines pasekmes ir suteikia stabilumo sudėtingu laikotarpiu.
„Pastebime, kad erkių platinamos ligos vis dažniau tampa priežastimi, dėl kurios klientai kreipiasi dėl išmokų. Erkinis encefalitas yra įtrauktas į draudžiamųjų ligų sąrašą, todėl diagnozavus šią ligą išmokama suma gali padėti padengti prarastas pajamas, reabilitacijos išlaidas ar pritaikyti gyvenamąją aplinką, jei liga sukelia ilgalaikių pasekmių. Tokiais atvejais finansinė parama tampa itin svarbi visai šeimai, ypač jei pagrindinis pajamų šaltinis laikinai ar visam laikui sumažėja“, – teigia rizikos vertinimo ekspertė S. Gutauskienė.
Patikimiausia apsauga – skiepai
Vienintelė moksliškai pagrįsta ir efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra vakcinacija, kurios patikimumas siekia iki 98 proc. Nors skiepytis galima ištisus metus, žiema ir ankstyvas pavasaris yra palankiausias metas, kad iki erkių aktyvumo piko suspėtų susiformuoti imunitetas.
„Klaidinga manyti, kad skiepai skirti tik labai daug laiko gamtoje praleidžiantiems žmonėms – jie rekomenduojami visiems gyventojams. Erkė įsisiurbti gali kieme, parke, pasivaikščiojimo take. Jų paplitimas Lietuvoje itin didelis“, – pastebi medikas.
Anot jo, šios vakcinos yra inaktyvuotos, t. y. jose nėra gyvo viruso, todėl susirgti nuo paties skiepo neįmanoma.
„Jei nespėjote pasiskiepyti laiku, galima taikyti pagreitintą schemą, kai antroji dozė suleidžiama praėjus dviem savaitėms po pirmosios. Tačiau svarbu prisiminti, kad viena vakcinos dozė nuo ligos neapsaugo. Dvi vakcinos apsaugo nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėmis po antrosios dozės, o pilnavertis imunitetas susidaro paskiepijus trimis vakcinos dozėmis“, – teigia gydytojas.
Svarbu nepamiršti savisaugos priemonių
Vykstant į gamtą ar net einant pasivaikščioti miesto parke rekomenduojama nepamiršti ir paprastų buitinių apsaugos priemonių.
„Tinkama apranga yra pirmoji barjerinė kliūtis erkėms. Rekomenduojama rinktis šviesius drabužius, nes ant jų erkės pastebimos lengviau. Kelnės turėtų būti sukištos į kojines, o rankogaliai – glaudžiai prigludę. Grįžus iš lauko, būtina kruopščiai apžiūrėti visą kūną, ypač pažastis, pakinklius ir galvos sritį. Visgi, reikia suprasti, kad net ir akyliausia priežiūra negarantuoja saugumo, todėl apranga ir įvairūs repelentai turėtų būti tik papildoma priemonė šalia vakcinacijos“, – pataria gydytojas A.Šimašius.
Prisegti failai: Parsisiųsti visus
Kontaktinis asmuo:
Matas Miknevičius
UAB Headline Agency
+37061828849
matas@headline.lt
Pranešimą paskelbė: UAB Headline Agency
