„Per pastaruosius kelerius metus visuomenė susidūrė su daugybinio poveikio krizėmis – pandemija, karu, ekonominiu neapibrėžtumu. Prie jų prisideda asmeniniai žmonių išgyvenimai: netektys, ligos, skyrybos, finansiniai sunkumai. Stresas nesibaigia ir nesuspėja išsikrauti, todėl žmonės į naujus iššūkius reaguoja jau būdami nuolatinio streso būsenoje“, – sako Krizių įveikimo centro direktorė Kristina Lymantaitė.
Daugėja netekčių, ligų ir kitų gyvenimo sukrėtimų
Tyrimas atskleidė, kad 14 proc. gyventojų šiuo metu susiduria su sunkia artimojo liga, 12 proc. išgyvena artimo žmogaus netektį, o 11 proc. patys turi rimtų sveikatos problemų.
Dar 21 proc. respondentų nurodė patyrę pozityvų, tačiau daug prisitaikymo reikalaujantį gyvenimo pokytį. Psichologų teigimu, net ir ilgai laukta santuoka, vaiko gimimas, paaukštinimas ar persikėlimas gali sukelti psichologinę krizę, nes žmogui tenka prisitaikyti prie naujos realybės.
„Psichologinę krizę apibrėžia ne tik pats įvykis, bet ir mūsų santykis su juo. Du žmonės tą pačią situaciją gali išgyventi visiškai skirtingai. Krizė atsiranda tada, kai ankstesni būdai susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais nebeveikia“, – sako Krizių įveikimo centro psichologė Jūratė Činčikaitė.
Kas antras žmogus sunkiai valdo emocijas
Tyrimas parodė, kad psichologinės krizės požymiai tapo itin paplitę.
„49 proc. gyventojų teigia, kad jiems sunku suvaldyti neigiamas emocijas. 47 proc. sako nuolat jaučiantys miego trūkumą, nepaisant to, kiek miega, o 36 proc. kamuoja nemiga“, – pabrėžia rinkos tyrimų bendrovės HUBEL vadovė dr. Eleonora Šeimienė.
Apklausos duomenimis, net 45 proc. gyventojų dažnai jaučia nerimą, 44 proc. greitai susierzina, o 43 proc. prisipažįsta, kad jiems tiesiog nesinori nieko daryti.
Po 38 proc. apklaustųjų dažnai jaučiasi nusivylę arba pasitaiko, kad išlieja pyktį ant kitų žmonių ir vėliau dėl to gailisi. Trečdalis lietuvių vengia bendravimo su kitais žmonėmis, 29 proc. didžiąją laiko dalį jaučiasi liūdni ir prislėgti, o 21 proc. jaučia, kad nebekontroliuoja savo gyvenimo.
Nors minčių apie savižudybę turinčių žmonių per pastaruosius dvejus metus dalis sumažėjo nuo 10 proc. iki 8 proc., šis rodiklis vis dar išlieka aukštesnis nei buvo iki 2024 metų, kai siekė 6 procentus.
„Labiausiai nustebino tai, kad vienas dažniausių krizės požymių yra nuolatinis nuovargis ir miego stoka. Tai nėra smulkmena – ilgainiui tokia būsena veikia tiek psichikos, tiek fizinę sveikatą, produktyvumą ir gyvenimo kokybę“, – pažymi K. Lymantaitė.
Nerimą kelia karas, kainos ir ateitis
Didžiausią nerimą Lietuvos gyventojams šiuo metu kelia karas ir bendras nesaugumo jausmas (35 proc.), kylančios kainos bei finansinis spaudimas (33 proc.), savo ir artimųjų sveikata (33 proc.) bei neapibrėžtumas dėl ateities (30 proc.).
Per dvejus metus ypač išaugo žmonių, nerimaujančių dėl pajamų ir santaupų nepakankamumo, dalis – nuo 20 proc. iki 26 procentų. Dažniau dėl finansinės ateities nerimauja jaunesni, 16–35 metų amžiaus gyventojai.
Tyrimo duomenimis, jaunesni žmonės ir mažesnių miestų gyventojai dažniau susiduria su gyvenimo pokyčiais, o vyresni nei 45 metų gyventojai dažniau išgyvena su sveikata susijusius sunkumus.
Pagalbos ieškoma vis rečiau
Apklausa atskleidė ir nerimą keliantį paradoksą – nors psichologinių sunkumų daugėja, visuomenėje mažėja supratimas, kad tokiose situacijose normalu kreiptis į psichologą.
„Jeigu 2021 metais 54 proc. gyventojų manė, kad psichologinė pagalba yra normalus sprendimas, šiemet taip mano tik 48 proc. respondentų. Net 24 proc. gyventojų teigia nemanantys, kad kreiptis į psichologą yra normalu, o 5 proc. vis dar įsitikinę, kad psichologų pagalbos reikia tik rimtai susirgusiems žmonėms“, – atkreipia dėmesį E. Šeimienė.
Dar labiau sumažėjo ir pagalbos paieškos artimiausioje aplinkoje. Per pastarąjį pusmetį dėl patiriamų sunkumų į artimuosius kreipėsi tik 24 proc. gyventojų, kai prieš kelerius metus tai darė daugiau nei trečdalis.
„Didžiausias tyrimo paradoksas yra tai, kad vis daugiau žmonių gyvena nuolatinėje krizėje, tačiau vienas svarbiausių veiksnių, padedančių ją įveikti – palaikymas – naudojamas vis rečiau. Žmonės nesikreipia nei į specialistus, nei į artimuosius“, – sako K. Lymantaitė.
Ypač retai pagalbos ieško vyrai. Iš 76 proc. gyventojų, kurie per pastarąjį pusmetį nesikreipė į artimuosius dėl patiriamų sunkumų, didžiąją dalį sudaro vyrai ir 35–44 metų amžiaus žmonės.
Kas dvyliktas žmogus neturi nė vieno, į ką galėtų atsiremti
Nors dauguma gyventojų turi bent kelis artimus žmones, tyrimas parodė, kad socialinis palaikymas Lietuvoje išlieka gana siauras.
58 proc. gyventojų sako turintys 2–3 žmones, į kuriuos galėtų kreiptis nelaimės atveju. 17 proc. turi tik vieną tokį žmogų, o 8 proc. neturi nė vieno.
Daugiau nei keturis palaikančius žmones savo aplinkoje turi vos 17 proc. apklaustųjų.
„Nuo stipraus pažeidžiamumo krizėje saugo palaikantys ryšiai. Svarbu ne tik turėti artimų žmonių, bet ir jausti priklausymą bendruomenei, visuomenei. Galimybė dalintis savo išgyvenimais padeda atkurti saugumo ir kontrolės jausmą“, – teigia K. Lymantaitė.
Dirbtinis intelektas emociniu „pašnekovu“ tapo kas ketvirtam
Tyrimas taip pat pirmą kartą parodė, kaip žmonės naudoja dirbtinio intelekto įrankius emocinės savijautos klausimais.
Ketvirtadalis gyventojų (25 proc.) bent kartą yra kalbėjęsi su dirbtiniu intelektu apie savo savijautą ar emocinius sunkumus. Dažniau tai daro moterys ir jaunesni, 16–34 metų amžiaus žmonės.
Vis dėlto dauguma visuomenės išlieka skeptiški – 52 proc. apklaustųjų teigė nepasitikintys dirbtinio intelekto patarimais emocinėmis temomis, o pasitiki jais tik 11 procentų.
Pasak E. Šeimienės, dirbtinis intelektas dažniau naudojamas kaip greitas emocinis „išsikrovimo“ įrankis nei reali alternatyva žmogiškam palaikymui ar profesionaliai pagalbai.
Tyrimą 2026 m. balandžio 3–13 dienomis atliko rinkos tyrimų bendrovė HUBEL. Apklausa vykdyta per Norstat interneto panelį, jos metu apklausta 500 Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 64 metų amžiaus, atrinktų pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą reprezentatyvios atrankos būdu.
Prisegti failai: Parsisiųsti visus
Kontaktinis asmuo:
Anastasija Zemdliauskaitė
Sons & Daughters
anastasija@sonsdaughters.lt
Pranešimą paskelbė: Sons & Daughters
