Pasak civilinės saugos priedangų ir slėptuvių įrengimo specialisto Martyno Matulevičiaus, būtent švietimo įstaigos šiandien yra viena jautriausių vietų bendrame civilinės saugos paveiksle. Tai patvirtina ir oficiali statistika - daugiausia priedangų Lietuvoje įrengta būtent mokyklose, vaikų darželiuose ir kituose visuomeniniuose pastatuose.
„Geltonos kategorijos oro pavojaus signalas reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta - tai laikas, per kurį žmonės turi suspėti pasiekti saugią vietą. Suaugęs žmogus tai padaro greitai. Bet kai kalbame apie šimtus vaikų darželyje ar mokykloje, kiekviena minutė ir kiekvienas metras iki priedangos tampa kritiniu klausimu“, - sako M. Matulevičius.
Paruošimo laikas – kritinis, dažnai nepastebimas klausimas
Pasak M. Matulevičiaus, viena dažniausiai nepastebimų problemų - kiek laiko užtrunka priedangą paversti realiai naudotina. Oficialiai priedanga apibrėžiama kaip vieta trumpalaikei, iki kelių valandų, apsaugai pavojaus metu. Tačiau pats paruošimas neretai planuojamas kaip darbai, atliekami jau iškilus grėsmei.
„Daugelyje savivaldybių esamų darželių ir mokyklų priedangų paruošimo planuose langų apsauga numatyta uždengiant juos plieno lakštais - bet tai darbas, kuriam realiai reikia ne minučių, o valandų ar net parų, jei tenka organizuoti medžiagas, techniką ir žmones. Tuo metu oro pavojus, kaip matėme šiandien, ateina ne per parą, o per kelias minutes“, - sako specialistas.
Jo teigimu, sprendimas egzistuoja ir yra paprastesnis: „Jei langai būtų iš anksto pritaikyti specialiais priešsprogiminiais langų skląsčiais, priedanga būtų paruošta ne per valandas, o per maždaug penkias minutes. Tai skirtumas tarp apsaugos, kuri veikia tada, kai jos prireikia, ir apsaugos, kuri popieriuje atrodo gerai, bet realiu pavojaus momentu dar nėra paruošta.“
Lėšos ribotos, prioritetas - naujai statybai
Lietuvoje reikalavimai įrengti kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas pirmiausia taikomi naujai statomiems pastatams. Reikalavimai senesniems, anksčiau pastatytiems objektams nėra aiškiai nustatyti - tai pripažino ir pačios savivaldybės. Tai reiškia, kad daugelis esamų savivaldybių mokyklų ir darželių lieka be tinkamai paruoštų priedangų, o jų pritaikymui skiriamų lėšų savivaldybės dažnai neturi.
„Suprantu savivaldybes - biudžetai įtempti. Bet būtent dėl to taupymas šioje srityje yra trumparegiškas. Investicija į iš anksto paruoštą priedangą dažnai yra mažesnė, nei žmonės įsivaizduoja, jei tai daroma planingai ir pagal galiojančius reikalavimus“, - teigia specialistas.
Jis pažymi, kad Lietuvoje galioja aiški reguliacinė bazė - statybos techninis reglamentas STR 2.07.02:2024, standartas LST EN ISO 22359:2025, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas bei lydintieji tvarkos aprašai. Tinkamai pritaikius šiuos reikalavimus, esamose įstaigose įmanoma pasiekti realią apsaugą be neproporcingų sąnaudų.
Sprendimų yra daugiau, nei atrodo
Pasak M. Matulevičiaus, viena dažniausių klaidų - manymas, kad priedanga reiškia brangią naują statybą. Praktikoje sprendimų spektras platus: nuo esamų patalpų pritaikymo iki sertifikuotų apsauginių durų, liukų, langų skląsčių ir konstrukcijų, atitinkančių LST EN standartus.
Platų civilinės saugos priedangų ir jų komponentų pasirinkimą galima rasti www.priedanga72.lt - čia konsultuojama dėl konkrečių sprendimų savivaldybėms, įstaigoms ir privatiems užsakovams.
„Šios dienos signalas - gera proga ne panikuoti, o pasitikrinti. Tėvams verta paklausti savo vaiko mokyklos ar darželio: kur yra artimiausia priedanga ir per kiek laiko ji realiai paruošiama. O savivaldybėms - įvertinti, ar atidėliojimas tikrai yra taupymas“, - sako M. Matulevičius.
Kontaktai:
Martynas Matulevičius, civilinės saugos priedangų ir slėptuvių įrengimo specialistas
+370 686 83633 info@fogo.lt www.priedanga72.lt
Prisegti failai: Parsisiųsti visus
Kontaktinis asmuo:
Martynas Matulevičius
civilinės saugos priedangų ir slėptuvių įrengimo specialistas
+370 686 83633
info@fogo.lt
www.priedanga72.lt
Pranešimą paskelbė: UAB Laudo
