Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad sveikata yra vienas svarbiausių gyventojų prioritetų planuojant šeimos biudžetą ir santaupų panaudojimą. Tyrimo duomenimis, jei gyventojai turėtų pakankamai santaupų, 42 proc. jų pirmiausia pinigus skirtų sveikatai ir gerai savijautai.
Tik po sveikatos rikiuojasi finansinis saugumas, ilgalaikis stabilumas ir pirkiniai: 36 proc. respondentų lėšas skirtų finansiniam rezervui, 32 proc. – investavimui ar kaupimui, 29 proc. – būsto gerinimui, o 27 proc. – stambesniems pirkiniams.
Vertinant didžiausius finansinio nerimo šaltinius išryškėja trys pagrindiniai veiksniai: geopolitinė situacija (59 proc.), nepakankamos pajamos (32 proc.) ir sveikatos iššūkiai (32 proc.).
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė Simona Dervinienė sako, kad šie rezultatai dar kartą patvirtina glaudų ryšį tarp sveikatos ir finansinio saugumo. Pasak jos, žmonės vis aiškiau supranta, kad finansinis stabilumas padeda lengviau pasirūpinti sveikata ir atlaikyti netikėtus gyvenimo iššūkius.
„Visi nori gyventi geriau, turėti daugiau finansinių galimybių ir įsigyti tai, ko tuo metu labiausiai reikia. Pinigai suteikia laisvės, tačiau dauguma pripažįsta – be geros sveikatos šie tikslai praranda prasmę. Šiandien vis labiau matome, kad sveikata ir finansai yra glaudžiai susiję: finansinis stabilumas leidžia geriau pasirūpinti sveikata ir sumažina riziką, kad netikėtos ligos netaptų finansiniu iššūkiu“, – teigia bendrovės atstovė.
Kaip pasiruošti gyvenimo iššūkiams
Sveikatos problemos dažnai tampa ne tik fiziniu, bet ir finansiniu iššūkiu. Dažnam nerimą kelia ne tik pati diagnozė, o ir tai, kaip ji paveiks šeimos pajamas ir gyvenimo stabilumą.
Kaip teigiaS. Dervinienė, tokioms situacijoms pasiruošti galima dviem būdais – kaupiant santaupas arba pasirenkant draudimo sprendimus, kurie tampa vis populiaresni tarp gyventojų, siekiančių didesnio finansinio saugumo.
„Svarbu apie finansinį pasirengimą galvoti dar tada, kai sveikatos problemų nėra. Vis daugiau gyventojų renkasi ne tik kaupti, bet ir investuoti, o investicinis gyvybės arba rizikinis draudimas tampa svarbiomis priemonėmis, padedančiomis užtikrinti finansinį saugumą“, – sako S. Dervinienė.
Pasak jos, draudimas padeda sušvelninti finansinį šoką sunkiai susirgus – žmogus gali susitelkti į sveikatą, o ne į išlaidas gydymui ar reabilitacijai.
„Antra, tai apsauga nuo pajamų praradimo. Jei dėl sveikatos nebegalima dirbti kaip anksčiau, išauga rizika susidurti su finansiniais sunkumais. Draudimas padeda išlaikyti šeimos biudžeto stabilumą – mokėti už būstą, vaikų ugdymą ir kasdienius poreikius“, – pabrėžia ji.
Galiausiai, anot pašnekovės, draudimas mažina ir psichologinę įtampą.
„Žinojimas, kad yra finansinė apsauga nelaimės atveju, sumažina stresą dėl ateities. Tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų nerimą dažniausiai kelia pinigų trūkumas, neapibrėžtumas dėl ateities ir sveikatos problemų baimė, todėl finansinis saugumas tampa ypač svarbus. Tai ypač aktualu pagrindiniams šeimos maitintojams“, – teigia ji.
Apklausą šių metų pavasarį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklaustas 1021 respondentas nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Kontaktinis asmuo:
Matas Miknevičius
UAB Headline Agency
+37061828849
matas@headline.lt
Pranešimą paskelbė: UAB Headline Agency
