Įsigijimo išlaidos
Elektromobilio įsigijimo išlaidos vidutiniškai būna apie 30 proc. didesnės nei tradicinio automobilio su vidaus degimo varikliu. Vidutinės klasės elektromobilių kainos prasideda nuo 22 tūkst. eurų, tačiau reikia įvertinti, kad elektromobilius įsigyjantiems Lietuvos gyventojams Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skiria paramą. Ši parama fiziniams asmenimis skiriama nuo 2020 m. vidurio, o juridiniams nuo 2022 m. ir kol kas numatyta, kad ji bus tęsiama iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Vidutinės klasės elektromobilių kainos prasideda nuo 22 tūkst. eurų.
Bendrai 2022–2026 m. laikotarpiu paramai skirta 35 mln. eurų. Privatiems asmenims už naują grynąjį elektromobilį kompensuojami 5000 eurų, o už naudotą – 2500 eurų. Juridiniams asmenims tam pačiam laikotarpiui skirta 15 mln. eurų, vieno elektromobilio kompensacija yra 4000 eurų.
Parama yra svarbi paskata, nes, kaip rodo kai kurių Vakarų Europos šalių patirtis, nutrūkus finansavimo priemonėms, elektromobilių įsigijimo tempai šalyje sulėtėja.
Paramą Lietuvoje gauti paprasta, procesas vyksta automatiškai – įvedamas VIN numeris, nurodoma pareiškėjo sąskaita bei kontaktiniai duomenys ir viskas! Kai paraiška užpildyta, tereikia sulaukti apmokėjimo, kuris paprastai įvykdomas per du mėnesius. Tiesa, įsigyjant naudotą elektromobilį svarbu įsitikinti, ar šiam elektromobiliui nebuvo skirta parama ankstesnio savininko prašymu. Konkretus elektromobilis paramą gali gauti tik vieną kartą.
Kiek kainuoja nuvažiuoti 100 km?
Vairuotojai dažnai domisi, kiek kainuoja elektromobiliu nuvažiuoti 100 km? Apskaičiuoti benzininio ar dyzelinio automobilių nuvažiuotų 100 km kainą paprasta – tereikia žinoti kuro sąnaudas ir jas padauginti iš kuro kainos, o sužinoti elektromobilio nuvažiuotų 100 km kainą sunkiau – konkretaus elektromobilio vidutinės elektros sąnaudos kWh/100 km žinomos, tačiau elektros kaina gali skirtis.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kiekvieną ketvirtį apskaičiuoja, kiek mūsų šalyje vidutiniškai kainuoja nuvažiuoti 100 km naudojant įvairius degalus (95 markės benziną, dyzeliną, gamtinės dujas) ir alternatyvų energijos šaltinį (elektrą).
Išvedus visų 2024 m. LEA apskaičiuotų ir pateiktų duomenų vidurkį, matyti, kad praėjusiais metais nuvažiuoti 100 km kainavo:
- elektromobiliu – 4,97 euro;
- dujomis varomu automobiliu – 8,99 euro;
- dyzeliniu automobiliu – 8,33 euro;
- benzininiu automobiliu – 10, 77 euro;
Čia pateikti M1 transporto kategorijų (lengvųjų automobilių) duomenys, LEA tokius pat skaičiavimus atlieka ir komerciniams B1 kategorijos automobiliams. Tiesa, reikėtų įvertinti, kad aukščiau pateiktos vidutinės reikšmės, skaičiuojant, jog elektros kilovatvalandė kainuos apie 0,3 euro. Žinoma, įsikraunant vien tik greitos įkrovos viešose įkrovos stotelėse, 100 km kaina bus kiek didesnė, o įkraunant elektromobilį namuose – mažesnė, ypač jei elektromobilio naudotojas turi įsigijęs nuotolinę saulės elektrinę ar saulės elektrinė sumontuota ant stogo.
Net neturint saulės elektrinės, jei išmanus kroviklio valdiklis atsižvelgia į elektros kainos svyravimus ir neįkrauna elektromobilio tada, kai elektra yra brangiausia, kaina bus gerokai mažesnė nei LEA nurodytas vidurkis. Lygiai taip pat išmaniai ir pigiau įsikrauti elektromobilį galima naudojant nepriklausomų elektros energijos tiekėjų išmaniosiomis programėlėmis, pavyzdžiui, „Ignitis“ turi „EnergySmart“ programėlę, kurią naudojantys elektros energijos vartotojai gali nustatyti elektromobilio įkrovimą tik esant tam tikroms kainoms elektros biržoje.
Internetinės platformos BESTEV4ME ekspertas ir vienas įkūrėjų Tadas Ratkevičius teigia, kad įkrauti elektromobilį viešose stotelėse apsimoka, jei elektra nėra brangesnė nei 0,50 Eur už kWh. Tada nuvažiuoti 100 km elektromobiliu dar būtų šiek tiek pigiau nei automobiliu su vidaus degimo varikliu. O tai nesudėtinga, nes net daugiausiai įkrovimo prieigų Baltijos šalyse turinčio „Ignitis ON“ tinkle galingiausiose stotelėse kaina nesiekia 0,50 Eur už kWh, o įkrovimo galia iki 400 kW.
Pasak eksperto, elektromobilis ir automobilis su benzininiu varikliu būtų lygiaverčiai, jei 1 kWh kainuojant 0,11 Eur, litras benzino kainuotų apie 0,50 ct. Tačiau taip juk nėra, reali degalų kaina trigubai didesnė.
Techninės priežiūros išlaidos
Elektromobilių techninė priežiūra yra pigesnė nei vidaus degimo varikliu varomų automobilių dėl paprastesnės elektromobilių konstrukcijos. Vidaus degimo variklį sudaro daug dalių, labai didelė dalis komponentų yra judantys, reikia reguliariai keisti tepalus, filtrus, dirželius ir kitas vidaus degimo varikliu varomiems automobiliams būdingas greičiau besidėvinčias dalis. Elektromobilių varikliuose – net dešimt kartų mažiau judančių dalių, jiems nereikia tepalų ir filtrų, juose nėra generatoriaus dirželio, mažesnė ir tikimybė, kad dėl vieno komponento gedimo automobilį teks gabenti į aptarnavimo servisą.
Elektra varomos transporto priemonės dažniausiai yra prižiūrimos kitaip ir genda kitaip. Elektromobilių baterijos nereikalauja nuolatinės priežiūros, paprastai baterijoms suteikiama 8 metų garantija. Elektromobilio techninis aptarnavimas paprastai atliekamas kartą per dvejus metus, benzininiams ar dyzeliniams automobiliams – nuvažiavus 15–20 tūkst. kilometrų, t.y. 1–3 kartus per metus. Nors dėl baterijos elektromobiliai yra sunkesni, tačiau jie turi regeneracinę stabdžių sistemą, taigi greitas stabdžių trinkelių ar diskų nusidėvėjimas yra mažai tikėtinas.
Elektromobilių vairuotojai daugiau išleidžia padangoms – dėl didesnės masės, elektromobilio padangų protektoriaus dėvisi greičiau nei įprasto automobilio, tačiau ar taip dažnai perkame naujas padangas?
Tam, kad elektromobilis veiktų ilgiau ir sklandžiau, retkarčiais būtina atnaujinti jame esančią programinę įrangą, tačiau šiais laikais tą padaryti, kaip ir stebėti automobilio įrenginių darbą, galima nuotoliniu būdu. Prie techninės priežiūros išlaidų taip pat reikėtų pridėti visas paslaugas, kuriomis naudojasi elektromobilio vairuotojas. Tai gali būti automobilio plovimas ir valymas, automobilio kėbulo dažų padengimas apsaugine plėvele ir pan., tačiau šių paslaugų kaina yra tokia pati kaip ir prižiūrint automobilį su vidaus degimo varikliu.
BESTEV4ME eksperto Tado Ratkevičiaus teigimu, elektromobilio techninis aptarnavimas yra 3– 4 kartus pigesnis, nes elektromobilis vidutiniškai turi 100 kartų mažiau judančių dalių, jų techninis aptarnavimas gerokai retesnis.
Ekonomija išryškėja vertinant ilgesnį laikotarpį
Taigi lyginant elektromobilio ir automobilio su vidaus degimo varikliu kainas, labai svarbu įvertinti ir eksploatacinės išlaidas (išlaidas degalams, techninę priežiūrą, remontą, draudimą, parkavimą ir kt.). BESTEV4ME ekspertas Tadas Ratkevičius stebisi: „Labai keista, kad žmonės automobilių brangumą ar pigumą vertina lygindami tik automobilių pardavimo kainas“. Juk reikia vertinti ir kas bus tuomet, kai įsigysime automobilį: važiavimas elektromobiliu vienareikšmiai pigesnis, elektromobilio aptarnavimas irgi gerokai pigesnis, draudimo sutarčių sąlygos elektromobiliams taip pat palankesnės. Elektromobilio atsiperkamumą spartina ir valstybės skiriama subsidija.
Vis tik labiausiai taupymą lemia nuvažiuoti kilometrai. Šiuo metu važiavimas elektromobiliu vidutiniškai kainuoja apie 2 kartus pigiau nei važiuoti benzininiu ar dyzeliniu automobiliu. Skaičiuojant, kad vidutinis šalies gyventojas per metus nuvažiuoja 20 000 km, o per 5 metus 100 000 km, sutaupoma daug. Bet jei gyventojas turi įsigijęs nutolusią saulės elektrinę ar įsirengęs ją ant stogo, kilovatvalandės kaina dar beveik dvigubai mažesnė, tad važiuoti elektromobiliu yra apie 4 kartus pigiau nei automobiliu su vidaus degimo varikliu.
Įvairių ekspertų skaičiavimai rodo, kad bet kuris šiuo metu Lietuvoje parduodamas elektromobilis, įvertinus, kad po 5 eksploatacijos metų, jis bus parduotas, vertinant įsigijimo bei išlaikymo kaštus bus pigesnis lyginant su analogišku benzininiu ar dyzeliniu automobiliu. Jei per metus nuvažiuojama 20 000 km, elektromobilis atsiperka jau po 5 metų.
