Elektromobilių rinka Lietuvoje auga. Vis daugiau gyventojų renkasi aplinkai draugiškus elektromobilius, įvertindami ne tik jų ekonominius privalumus, mažesnes eksploatacines sąnaudas bei galimybes prisidėti prie miesto oro kokybės gerinimo.
Labai sparčiai auga ir įkrovimo infrastruktūra. Vien „Ignitis ON“ tinkle vienu metu savo bateriją gali įkrauti daugiau kaip 1000 elektromobilių. 2024 m. „Ignitis ON“ įkrovimo prieigose įkrauta elektros energija klientai nuvažiavo apytiksliai 20 mln. kilometrų.
Vairuodami elektromobilį, neabejotinai prisidedame prie švaresnės, tylesnės ir sveikesnės aplinkos.
Įvertinant, kad elektromobilio nuvažiuotas kilometras, lyginant su vidaus degimo varikliu varomu automobiliu, CO2 sumažina 140 g, galima sakyti, kad šiais metais „Ignitis ON“ klientai CO2 kiekį sumažino 2,5 tūkst. tonų.
Taigi, vairuodami elektromobilį, neabejotinai prisidedame prie švaresnės, tylesnės ir sveikesnės aplinkos ne tik mažos taršos zonose, bet ir visame mieste.
Mažos taršos zonos – geresnė oro kokybė miestuose
Nepriklausomų ekspertų iš „Air Quality Consultants“ tyrimas, modeliuojant transporto išmetamiems teršalams mažinti skirtų priemonių poveikį Madride, Paryžiuje, Milane, Varšuvoje ir Briuselyje, parodė, kad įvedus nulinės taršos zonas, kuriose leidžiama važiuoti tik elektromobiliais, jose būtų galima beveik visiškai pašalinti vietinio eismo išmetamą azoto dioksidą (nuo 91 iki 95 proc.).
Tad Europos Komisijos pasiūlyti oro taršos tikslai (20 µg/m³ azoto dioksido ir 10 µg/m³ PM2,5 kietųjų dalelių) yra visiškai pasiekiami.
Kodėl reikia imtis tokių veiksmų? Oro tarša kasmet Europoje sukelia mažiausiai 270 000 priešlaikinės mirties atvejų. Ji susijusi su daugybe sveikatos sutrikimų, įskaitant astmą, plaučių vėžį ir širdies ligas. Didėjant automobilių skaičiui, didėja ir tarša, tad miestai įvairiais būdais skatina elektromobilumą.
Nuo 2019 m. iki 2022 m. veikiančių mažos taršos zonų skaičius Europoje išaugo 40 proc. – nuo 228 iki 320. Šiuo metu Europos miestuose yra daugiau nei 500 mažos taršos zonų (apie 58 proc. padidėjimas, palyginti su 2022 m.). Kuriamos ir nulinės taršos zonos – 35 Europos miestai įsipareigojo kurti tokias zonas.
Kas yra mažos ir nulinės taršos zonos?
Mažos taršos zonos – teritorijos, kuriose draudžiamas arba ribojamas labiausiai teršiančių transporto priemonių eismas. Kartais taršūs automobiliai į mažos taršos zonos šią teritoriją negali įvažiuoti, kitais atvejais įvažiuoti galima, bet tenka susimokėti. Vis daugiau atsiranda nulinės emisijos zonų, į kurias leidžiama įvažiuoti tik nulinės emisijos transporto priemonėms – elektromobiliams.
Vis daugiau atsiranda nulinės emisijos zonų.
Šalia įspūdingo 4478 m aukščio Alpių kalno Materhorno įsikūręs Šveicarijos kurortas Cermartas jau nuo 1961 m. pasiskelbė miestu be automobilių ir šis sprendimas labai paveikė jo aplinkos kokybę.
Tačiau šiais laikais Cermate galima pamatyti automobilius, tačiau tik elektromobilius – kiti automobiliai į šį miestą patekti negali – atvažiavusiems į Cermatą ilsėtis benzininiu ar dyzeliniu automobiliu, teks automobilį palikti miesto prieigose ir toliau keliauti viešuoju transportu. Nyderlanduose veikia logistikos nulinės taršos zonos – tai zonos, kuriose prekes ir krovinius pristatyti turi tik elektromobiliai.
Kaunas pirmasis įsteigė sumažintos taršos zoną
Lietuvoje galioja Alternatyvių degalų įstatymas, įpareigojantis didžiųjų miestų savivaldybes bei kurortus nustatyti mažos taršos zonas. Pirmoji sumažintos taršos zona mūsų šalyje įsteigta Kaune. Nuo 2024 m. rugpjūčio Kauno senamiesčio teritorijoje taikomas 2 eurų mokestis visiems pravažiuojantiems automobiliams.
Į šį mokestį taip pat įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio stovėjimą. Tačiau gryniesiems elektromobiliams šis mokestis netaikomas. Apie įvažiavimą į Kauno sumažintos taršos zoną informuoja ženklai ir šviečiantys plafonai, sumontuotos valstybinius numerius fiksuojančios kameros.
Kol kas Kaunas yra vienintelis miestas, ne tik nustatęs sumažintos taršos zonos ribas.
Kol kas Kaunas yra vienintelis miestas, ne tik nustatęs sumažintos taršos zonos ribas, bet ir patvirtinę patekimo į ją sąlygas. Zona įkurta mažinti tranzitinį eismą per senamiestį, tuo pačiu siekiant sumažinti automobilių išmetamų dujų emisijas ir triukšmą. Ateityje mažos taršos zoną siekiama išplėsti apimant visą Kauno centrą (t.y. senamiestį ir naujamiestį).
Kaip sekasi kitiems Lietuvos miestams?
Nuo sausio 1-osios mažos taršos zonos turėjo būti nustatytos Lietuvos kurortuose ir daugiau negu 50 tūkst. gyventojų turinčiuose miestuose. Iš viso 13 miestų. Tačiau įgyvendinta tik Kaune. Kituose miestuose pokyčiai žadami šiais arba kitais metais.
Oficialiai mažos taršos zona dalyje Vilniaus senamiesčio įsigaliojo nuo sausio 1 d., ji apima Islandijos g., Vilniaus g. (nuo Islandijos g. iki Trakų g.), Klaipėdos g., Liejyklos g. (nuo Vilniaus g. iki Totorių g.) ir Benediktinių g. (nuo Vilniaus g. iki Šv. Ignoto g.). Tačiau kol kas jokie apribojimai nėra įvesti. Tikslas tranzitinio eismo ir transporto srautų, triukšmo, kietųjų dalelių, azoto dioksido, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas. Vilniaus savivaldybė mažos taršos zonos veikimo principą žada pateikti po reikalingų nacionalinio lygio teisės aktų pakeitimo. Vilniaus mažos taršos zona gali pradėti veikti kitais metais.
Klaipėdoje bus įsteigtos dvi mažos taršos zonos – senamiestyje ir Smiltynėje. Ties įvažiavimais į šias teritorijas bus įrengtos kameros, ženklai, kelio užtvaros. Tačiau Klaipėdos savivaldybė šiuo metu nėra nusprendusi įvesti įvažiavimo mokesčio.
Panevėžio miesto taryba mažos taršos zoną planuoja įvesti centrinėje miesto dalyje – Elektros gatvėje ir dalyje Vasario 16-osios gatvės. Ir šio miesto savivaldybė kol kas nėra priėmusi sprendimo dėl zonos apmokestinimo, bet planuojama įvesti vienkartinę 1 Eur rinkliavą, kuri suteiktų teisę vieną valandą parkuoti transporto priemonę šioje zonoje.
Šiaulių savivaldybė dar nėra nustačiusi mažos taršos zonos. Palanga savo mažos taršos zonų planą pristatė kovą. Mažos taršos zoną patvirtino ir Anykščių savivaldybė, kuri planuoja tokią zoną įrengti iki 2030 m. Į šią zoną galėtų patekti tik elektromobiliai, išskyrus aptarnaujantį ir specialų transportą.
