Lietuvoje importuota trys ketvirtadaliai suvartotos elektros, 20 proc. iš Švedijos, 30 proc. iš Latvijos, Estijos ir Suomijos ir likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Baltijos šalyse hidroelektrinių gamyba augo trimis ketvirtadaliais, o vėjo gamyba – pusantro karto. Nepaisant to, bendra Baltijos šalių gamyba smuko 3 proc. Elektros poreikiui užtikrinti daugiau importuota iš Šiaurės ir trečiųjų šalių.
„Nord Pool“ biržos prekybos zonoje kaina auga jau ketvirtą savaitę iš eilės ir pasiekė 34,83 EUR/MWh. Dienomis, kai Vokietijoje, Švedijoje ir Lietuvoje kainos buvo aukštesnės, į šias šalis eksportuodavo Lenkija.
Be to, naktį vyravo elektros srautas iš Lietuvos į Švedijos ketvirtąją prekybos zoną, kurioje praėjusią savaitę kainos buvo tokios pačios, kaip ir Lietuvoje bei Latvijoje.
Spalio 17-23 d. importui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 33 proc., Švedijos-Lietuvos – 32 proc., o Baltarusijos-Lietuvos – 31 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 48 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 20 proc., o Lietuvos kryptimi – 40 proc.
