Pasak Bulgarijos vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, ilgalaikiame plane numatyta skelbti tarptautinį konkursą dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo. Tikimasi, kad „laikinoji vyriausybė pradės procesą“, o sprendimą dėl sutarčių priims naujasis ministrų kabinetas.
„Bulgarija taip pat patvirtino, kad yra suinteresuota dalyvauti bendruose energijos pirkimo mechanizmuose, kurie galėtų būti sukurti Europos Sąjungos energetikos platformoje“, – pažymima pranešime.
H.Aleksijevas taip pat informavo Europos Komisijos atstovus apie veiksmus, kurių ėmėsi Bulgarijos vyriausybės, kad įveiktų galimą energetikos krizę. Tai – Bulgarijos ir Graikijos dujų jungties užbaigimas ir jos paleidimas iki spalio 1 dienos, finansinė parama dujotiekių operatoriui „Bulgargaz“, taip pat ekonominių mechanizmų, skirtų nustatyti optimalią gamtinių dujų kainą įmonėms ir namų ūkiams, paieška.
Dabartiniai ryšiai su „Gazprom“ bus susiję tik su dabartine sutartimi, kurios galiojimas numatytas iki 2022-ųjų pabaigos, nurodė Sofija.
Bulgarija daugiau kaip 90 proc. savo poreikių patenkino rusiškomis dujomis, kol „Gazprom“ balandžio pabaigoje nutraukė jų tiekimą, Sofijai atmetus Maskvos vienašališką reikalavimą atsiskaityti rubliais.
Bulgarija prašys pratęsti likusio sutartimi numatyto dujų kiekio – apie 2,4 mlrd. kubinių metrų – gavimo laikotarpį, kad jos būtų tiekiamas iki šildymo sezono pabaigos arba iki 2023 metų vasaros. Be to, Sofija ketina pateikti banko garantijas ir už dujas mokėti jas atgabenus į šalį, atmetant išankstinių mokėjimų tvarką.
Šiuo metu Bulgarija, kuriai per metus reikia apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų, trečdalį šio kiekio gauna iš Azerbaidžano, o likusią dalį perka pasaulinėje rinkoje.
Visuotiniai rinkimai Bulgarijoje numatyti spalio 2-ąją.
