Ministras akcentuoja, jog rengiant aukcioną pavyko pritraukti investuotojus varžytis ne dėl valstybės paramos ir subsidijų, įgyvendinant šį milžinišką projektą, o teikiant naudingiausią finansinį pasiūlymą, sumokant vystymo įmoką. „Išaugus kapitalo skolinimosi kaštams, įrangos kainoms, o elektros kainoms beveik sugrįžus į prieškrizinį lygį, situacija atsinaujinančios energetikos vystymui tapo mažiau patraukli. Nepaisant to, mums pavyko įtikinti vystytojus investuoti Lietuvoje – manau, tai didelė sėkmė“, – sako D.Kreivys.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė sako, jog pasibaigęs aukcionas taip pat yra ir svarbus vystytojo įsipareigojimas išvystyti projektą, kuris užtikrins ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Pasak jos, net ir sparčiai augant atsinaujinančios energijos generacijai Lietuvoje, vietinės elektros gamybos trūkumas yra didelis iššūkis energetiniam ir nacionaliniam saugumui. „Jūrinis vėjas uždengs paskutinę skylę generacijos trūkume ir sąlygos milžinišką vietinės žalios energijos augimą“, – sako D.Garbaliauskaitė.
Oficialiai aukciono laimėtojas bus paskelbtas, kai bus atliktos procedūros, susijusios su atiktimi nacionaliniam saugumui.
Iki 2030 m. Lietuva planuoja Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1.4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo.
Tuo tarpu iki 2050 m. Lietuva turės galimybę įrengti 4.5 GW jūrinio vėjo – šis skaičius atsispindės šiuo metu rengiamoje naujoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.
