„Lietuva turi turėti galimybę apsirūpinti visais galimais savarankiškais energetiniais šaltiniais, ir Lietuva turi žinoti savo turtus, kurie yra ore, žemėje“, – penktadienį žurnalistams sakė prezidentė.
Vyriausybė pirmadienį svarstys dvi galimas skalūnų Lietuvoje žvalgybos alternatyvas – nutraukti konkursą arba skelbti laimėtoją, sugriežtinant priežiūrą. Jei bus pasirinktas antrasis variantas, konkurso nugalėtoju bus paskelbta JAV energetikos bendrovė „Chevron“.
Lietuvos energetinio saugumo projektai negali būti derybų su „Gazprom“ objektas
Vilnius, balandžio 19 d. (BNS). Lietuvos energetinį saugumą užtikrinantys projektai negali tapti galimų kompromisų objektu derybose su „Gazprom“ dėl pigesnių dujų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak D.Grybauskaitės, sutarties su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ pratęsimas tokiomis sąlygomis, kurios yra numatytos dabar, reikštų esminių strateginių energetinių projektų atsisakymą.
„Lietuva visada turi laikytis Lietuvai naudingos pozicijos – tai yra Lietuvos energetinis saugumas. Tai yra pagrindinės sąlygos, kurių turi laikytis bet kuri valdžia – tai, kas naudingiausia Lietuvai.(...) Derybos bus greičiausiai, taip spėju, plačiau nei apie ES trečiąjį paketą, ir todėl Lietuvai svarbiausia užsitikrinti, kad niekas mums netrukdytų pasistatyti suskystintų dujų terminalą po dviejų metų, susijungti su Švedija ir turėti ir elektros, ir dujų nepriklausomą tiekėją. Tai svarbiausia užduotis ir kad tai nebūtų įtraukta į kainą, arba – į kompromisų ir derybų kainą su bet kuo – su “Gazprom„ ar su bet kuo kitu“, – penktadienį sakė šalies vadovė, atsakydama į žurnalistų klausimus.
Pasak D.Grybauskaitės, sutarties su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ pratęsimas tokiomis sąlygomis, kurios yra numatytos dabar, reikštų esminių strateginių energetinių projektų atsisakymą.
„Sutarties pratęsimas tokiomis sąlygomis, kokios dabar yra, reikštų, kad Lietuvai nėra prasmės statyti dujų terminalo, o tai reiškia, kad Lietuva niekada negalėtų atsiplėšti ir turėti savarankišką dujų tiekimą iš trečiosios šalies“, – kalbėjo prezidentė.
„Labai tikiuosi, kad vis tik derybininkai supranta, kas yra Lietuvos interesas“, – pridūrė ji.
Konsultacijose su Rusija dėl ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo dalyvaus ir Europos Komisijos atstovai. Tuo metu Lietuva išsiuntė kvietimą ekspertų lygiu pradėti derybas su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų tiekimo sąlygų.
Tai susitikime su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru Chihkvadze penktadienį Vilniuje pranešė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.
Energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė BNS sakė, kad derybų su „Gazprom“ data dar nėra nustatyta. Anot jos,derybos su „Gazprom“ ir konsultacijos su Rusija dėl ES trečiojo paketo yra du skirtingi dalykai.
Rusija siekia konsultacijų dėl ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo jau kitą savaitę – balandžio 25-ąją. Tačiau Lietuvos pusės teigimu dėl konkretaus laiko dar nėra sutarta.
Įgyvendinant ES energetikos paketą, Lietuva iki 2014 metų pabaigos atskirs „Lietuvos dujų“ tiekimo, perdavimo ir skirstymo veiklas bei jų nuosavybę. Pirmasis atskyrimo etapas numatytas jau šių metų liepos pabaigoje, kai nuo dujų įmonės bus atskirti magistraliniai dujotiekiai, perduodant juos naujai įkurtai „Lietuvos dujų“ įmonei „Amber Grid“.