Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Energetikos ministerija yra neteisėtai sustabdžiusi Vokietijos kompanijos „Danpower“ investicijas į naują biokuro jėgainę Vilniuje, pranešė „Danpower“
„Danpower“ valdybos narys Markusas Suessmannas teigia, kad projektas Vilniuje buvo sustabdytas dirbtinėmis kliūtimis.
20 megavatų (MW) šilumos ir 5 MW galios elektrinę Vilniuje „Danpower“ planavo pastatyti dar 2015 m.
To esą padaryti neleido Energetikos ministerija, argumentuodama, kad statyboms pasirinkto žemės sklypo paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo, tad jame elektrinių statyba esą negalima.
„Iki šiol neturime aiškaus atsakymo, kodėl buvo dirbtinai stabdomas mūsų projektas, o valstybės įmonei, esant toms pačioms sąlygoms, uždegta žalia šviesa. Mums, Vakarų investuotojams, norėtųsi, kad įstatymai Lietuvoje visiems galiotų vienodai“, – sako M.Suessmannas atsiųstame pranešime spaudai.
Teigiama, kad galutiniame ir neskundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad Energetikos ministerija neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo 2015 m. sustabdyti ir panaikinti „Danpower“ išduotą leidimą jėgainės vystymui.
„Jei dar 2015 metais būtume pastatę planuotą elektrinę, tai gyventojams šildymo sąskaitos būtų sumažėjusios daugiau kaip 4 mln. eurų. Šios investicijos taip pat būtų sumažinusios Vilniaus priklausomybę nuo šildymo dujomis“, – teigia M.Suessmannas.
„Danpower“ atstovas tikina, kad bendrovė ir kitaip ribojama – Vyriausybė dar nėra pakeitusi 2016 metų nutarimo, kuriuo investicijos į reguliuojamus šilumos gamybos pajėgumus Vilniuje apribojamos iki 320 MW. Šis nutarimas esą užtvėrė kelią investuotojams patekti į rinką, kadangi į tokią kvotą telpa tik jau esami pajėgumai ir planuojama statyti atliekų deginimo jėgainė.
Gali kreiptis į arbitražą
„Danpower“ teigia, kad dėl pažeistų Vokietijos investuotojų interesų Kaune gali kreiptis į Vašingtono arbitražą.
„Vokiečiai čia investavo apie 20 mln. eurų į biokuro kogeneracinę jėgainę – po to, kai 2013 metais vykusiame aukcione laimėjo skatinamąjį elektros supirkimo tarifą. Valstybė tuomet įsipareigojo 12 metų supirkti jėgainėje pagaminamą elektros energiją aukštesnėmis kainomis – po 9,7 cento už kilovatvalandę. Tačiau valstybė nesilaikė savo pažadų investuotojams – Energetikos ministerija panaikino laimėtus skatinamuosius tarifus“, – teigiama pranešime spaudai.
Pasak M.Suessmanno, tai investicijas padarė nuostolingomis.
„Energetikos ministerijos elgesys ne tik tapo smūgiu investuotojų pasitikėjimui Lietuvos įsipareigojimais. Nukentėjo ir Kauno gyventojai – aukštesnės į tinklą parduodamos elektros kainos būtų leidusios dar pigiau gaminti šilumos energiją“, – sako „Danpower“ atstovas.
Pasak jo, dėl tokios situacijos Vokietijos investuotoja svarsto galimybę savo interesus ginti Vašingtono arbitraže. Lietuvai yra įteiktas įspėjimas pagal investicijų apsaugos sutartį su Vokietija. Jame nurodyta nuostolių padengimo suma siekia 30 mln. eurų.
