23 proc. gyventojų mano, kad elektrinė grėsmės Lietuvos saugumui nekelia, o dar 12 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.
Rinkos tyrimų kompanijos „RAIT“ vadovė Dovilė Končak vertina, kad dažniausiai grėsmės nejaučia ar nuomonės neturi jaunesni ir mažiau išsilavinę gyventojai.
„Tai turbūt susiję su tuo, kad jauni žmonės neturi istorinės atminties apie Černobylio atominę elektrinę. Nes 35–45 metų respondentai daug dažniau ir labiau linkę turėti tvirtą nuomonę šiuo klausimu“, – rezultatus spaudos konferencijoje paaiškino D.Končak.
Politikai: žmonės gerai informuoti
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vertina, kad tokie rezultatai „vargu ar nustebino“.
„Panašius rezultatus buvo galima prognozuoti. 2016 m. mūsų užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad 39 proc. jautėsi nesaugiai, tačiau Vilniuje – 74 proc. Astravą laikė grėsme aplinkai“, – aiškino ministras.
Jis tikino, kad skaidrios informacijos apie Astravo atominę elektrinę nusipelniusi ir Baltarusijos visuomenė, tačiau ten oponentai yra persekiojami.
„Mūsų reikalavimai išlieka vienareikšmiškai tvirti ir nepakeičiami, reikalaujame stabdyti statybas ir toliau tęsti darbus pagal Espoo reikalavimus“, – aiškino L.Linkevičius ir pažymėjo, kad itin svarbu konsoliduoti tarptautinę nuomonę, kadangi iki šiol palaikymą Lietuvai išreiškė Lenkija, tačiau kitos šalys turi ir kitokių nuomonių.
Ministras dar kartą paaiškino, kad Astravo atominė elektrinė statoma pažeidžiant tarptautines konvencijas, reikalavimus ir normas. Netinkamai parinkta pati statybų aikštelė, itin gausu incidentų, kurie kelia abejonių statomos elektrinės saugumu.
„Reikalausime stabdyti ir jei nebus sustabdyta, konstatuoti, kas yra pažeista nuo pat pirmos dienos statybų, kurios prasidėjo 2009 m.“, – sako L.Linkevičius.
Jis dar kartą pabrėžė, kad Lietuva iš šio nesaugaus objekto nepirks elektros energijos.
„Nuo pat pradžių akivaizdu, kad tai ne ekonominis projektas, o geopolitinis“, – teigė L.Linkevičius.
Opozicijos atstovas Dainius Kreivys teigė, kad Astravo atominė elektrinė yra vienas iš klausimų, kur pozicijos ir opozicijos nuomonės sutampa.
„Visuomenė labai gerai informuota apie incidentus statybų aikštelėje, kada krinta reaktoriai, kada kliudo stulpus, įvyksta įvairūs mirtini incidentai. Visuomenė apie tai žino, ir tai kelia aiškų didelį nerimą“, – spaudos konferencijoje teigė D.Kreivys.
Jis patikino, kad ir ateityje Lietuva nesusitaikys ne tik su elektrinės statybomis, bet ir jos eksploatacija.
„Aiškiai matome, kad ši elektrinė yra realus pavojus mūsų saugumui, sveikatai, gamtai, ir dėsime visas pastangas, visų pirma, technines pastangas, ribojant šios atominės elektrinės pagamintos elektros patekimą į Lietuvą“, – tikino D.Kreivys.
Jis pažymėjo, kad Lietuva yra plačiausias kanalas Baltarusijai, per kurį galima elektrą eksportuoti į Vakarus.
„Per Latviją kanalas tikrai yra pakankamai siauras, o estai labai atidžiai kontroliuoja savo pralaidumus. Tai mes esame tie, nuo kurių iš esmės priklauso, ar baltarusiška energija pateks į Vakarus. O vienas reaktorius statomas konkrečiai eksportui. Baltarusija susidurs su stipriomis kliūtimis šiuo atveju ir tai atsilieps projekto rentabilumui“, – sakė D.Kreivys.
Jis prognozuoja, kad projektas jau dabar yra nerentabilus ir, pagal sutarties sąlygas, atominė elektrinė atsidurs „Rosatom“ rankose.
Taip pat D.Kreivys pažymėjo, kad Baltarusija neturi reikalingų rezervų balansuoti atominei elektrinei – juos turi Lietuva. Tačiau prieiga prie jų nebus užtikrinta.
„Baltarusija neturi tų pajėgumų pas save, turės juos arba statyti, ar kitu būdu tai atlikti, ir čia bus vienas didžiausių iššūkių šiai šaliai. Bet čia Baltarusijos reikalas, mes turim pasidaryti savo namų darbus“, – sakė D.Kreivys.
