„ES nepripažįsta trečiųjų šalių ribojančių priemonių Europos bendrovių atžvilgiu, jei pastarosios laikosi ES įstatymų. Europa pati nustato savo energetikos politiką“, – interviu Vokietijos leidiniui „Handelsblatt“ sakė Kadri Simson.
„Visa ES įstatymus ir tarptautinę teisę atitinkanti veiklą yra legali. Todėl sankcijos tokiai veiklai yra abejotinos“, – pabrėžė ji.
Vokietijos vyriausybės remiamam „Nord Stream 2“ projektui be JAV aktyviai priešinasi Lietuva, Lenkija ir Ukraina.
Praėjusį mėnesį JAV Kongreso Atstovų rūmai ir Senatas patvirtino JAV gynybos biudžeto projektą, kuris apima sankcijų „Nord Stream 2“ išplėtimą – įmonėms, kurios yra įsitraukusios į jo užbaigimą.
2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.
Šiuo metu galiojančios Vašingtono sankcijos nukreiptos prieš laivus, tiesiogiai užsiimančius vamzdžių klojimu po vandeniu. Naujų sankcijų taikiniai – laivų draudikai bei aptarnavimo įmonės, atliekančios geodezinius, tranšėjinius, suvirinimo ir kitus darbus. Sankcijos taip pat būtų nukreiptos prieš įmones, vykdančias vamzdynų bandymus ir juos sertifikuojančias, tai yra atliekančios darbus, be kurių vamzdynai negali būti pradėti naudoti.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, o jo Europos partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
