Sekite 15min Google
Pastarųjų metų duomenys rodo, kad spalį elektros kainos dažniau buvo aukštesnės nei rugsėjį. 2025 m. rugsėjį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 84,01 Eur/MWh, o spalį padidėjo iki 105,03 Eur/MWh. 2024 m. kaina taip pat augo – nuo 83,54 Eur/MWh rugsėjį iki 91,38 Eur/MWh spalį. Tuo metu 2023 m. situacija buvo priešinga: rugsėjį elektra kainavo 117,41 Eur/MWh, o spalį kaina sumažėjo iki 87,44 Eur/MWh.
„Remiantis ankstesnių metų duomenimis, spalį elektros kainos gana dažnai būna aukštesnės nei rugsėjį, tačiau vien sezoninėmis tendencijomis pasikliauti negalime. Šiemet svarbu ir tai, kad jau rugsėjį elektros kaina buvo aukštesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pastaruosius dvejus metus. Vertinant dabartines rinkos sąlygas, reikšmingam kainų mažėjimui spalį prielaidų kol kas matome nedaug – labiau tikėtina, kad kainos išliks panašiame aukštame lygyje, o susiklosčius nepalankioms sąlygoms gali ir augti“, – teigia „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
Kainas gali kelti mažesnė saulės generacija ir augantis vartojimas
Vienas svarbiausių spalio elektros kainą lemsiančių veiksnių bus besikeičiantis elektros gamybos ir vartojimo balansas. Trumpėjant dienoms ir mažėjant saulėtų valandų skaičiui, saulės elektrinių indėlis į bendrą elektros gamybą toliau trauksis.
Tuo pat metu vėstant orams ir prasidedant šildymo sezonui elektros energijos poreikis tik didės. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, 2025 m. spalį Lietuvoje buvo suvartota 9,8 proc. daugiau elektros energijos nei rugsėjį. Buitinių vartotojų suvartojimas per mėnesį išaugo net 20,7 proc., o nebuitinių – 6,2 proc.
Elektros poreikį šaltuoju metų laiku didina ne tik ilgesnis tamsusis paros metas ir prasidedantis šildymo sezonas, bet ir šildymo bei transporto elektrifikacija. Daugėjant elektra šildomų būstų ir elektromobilių, energijos poreikis šaltuoju laikotarpiu auga. Šiemet šis veiksnys gali būti dar aktualesnis, nes šildymo sezonas oficialiai prasideda nuo spalio 1 d.
„Rudenį keičiasi ne tik elektros gamybos struktūra, bet ir vartojimas. Praėjusių metų duomenys rodo, kad spalį bendras elektros suvartojimas Lietuvoje per mėnesį išaugo beveik dešimtadaliu, o buitinių vartotojų – daugiau nei penktadaliu. Mažėjant saulės generacijai tampa vis svarbiau, kiek elektros pagamins vėjo elektrinės ir kokia bus padėtis kaimyninėse rinkose. Jei didesnis vartojimas sutaps su mažesne atsinaujinančių išteklių generacija, didės tikimybė, kad elektros kainos augs“, – aiškina M.Kavaliauskas.
Vėjo generacija išliks vienu svarbiausių veiksnių
Rugsėjį elektros kainų svyravimus lėmė ne tik mažėjanti saulės elektrinių gamyba, bet ir padėtis Šiaurės šalyse. Nors Lietuvoje vėjo elektrinių generacija augo, Šiaurės šalyse ji mažėjo, todėl regione elektra brango, taip pat ir Lietuvoje.
Rugsėjį papildomą įtaką kainoms darė ir planiniai elektros jungties „NordBalt“ su Švedija techninės priežiūros darbai, laikinai sumažinę prekybinį pajėgumą tarp Lietuvos ir Švedijos.
Spalį vėjo generacijos reikšmė dar labiau išaugs. Esant palankioms oro sąlygoms, didesnė vėjo elektrinių gamyba Lietuvoje ir aplinkinėse rinkose galėtų slopinti kainų augimą. Tačiau mažai vėjuoti laikotarpiai, ypač sutampantys su didesniu elektros vartojimu, tikėtina, turėtų priešingą poveikį.
„Rudenį vėjo generacija gali greitai pakeisti situaciją elektros rinkoje. Vėjuotomis dienomis, išaugus atsinaujinančios energijos pasiūlai, kainos galėtų reikšmingai sumažėti, tačiau esant mažai vėjo ir kartu augant vartojimui, rinkoje prireiktų daugiau brangesnės elektros. Todėl spalį galime matyti gana didelius kainų svyravimus net ir vienos savaitės laikotarpiu“, – sako „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas.
Energijos išteklių kainos didina neapibrėžtumą
Elektros kainų kryptis priklausys ir nuo padėties Europos energijos išteklių rinkose. Rugsėjį gamtinių dujų kainų augimas didino elektros gamybos sąnaudas ir buvo vienas iš veiksnių, prisidėjusių prie aukštesnių elektros kainų.
Artėjant šildymo sezonui gamtinių dujų paklausa Europoje tampa dar svarbesniu veiksniu. Jei dujų kainos išliks aukštos arba toliau didės, tikėtina tai užkirs kelią elektros kainų mažėjimui.
„Šiuo metu matome kelis veiksnius, galinčius palaikyti aukštesnes elektros kainas: mažėjančią saulės generaciją, artėjantį šildymo sezoną ir aukštas energijos išteklių kainas. Kita vertus, didesnė vėjo generacija situaciją gali gana greitai pakeisti, todėl spalį labiau tikėtinas aukštų kainų išsilaikymas nei ryškus jų mažėjimas. Galutinė mėnesio kaina labai priklausys nuo oro sąlygų ir padėties aplinkinėse rinkose“, – teigia M.Kavaliauskas.
