„Šiandien jau nebėra prasmės kalbėti vien apie vis didesnę šalies elektros generacijos pajėgumų plėtrą, nes jau 2028 metais vėl tapsime elektros energiją eksportuojančia valstybe. Tai reiškia, kad turime siekti ir kitų tikslų. Vienas iš jų – gaminančių vartotojų gebėjimas veikti izoliuotai“, – interviu 15min sakė energetikos ministras Lukas Savickas.
Pasak jo, nuo kitų metų parama bus skirta tik saulės elektrinėms su kaupikliais. Nors nutolusioms elektrinėms 2027-aisiais lėšų nenumatoma, ministras tvirtino, kad šią priemonę dar bandys sugrąžinti ateityje.
Interviu metu ministras patikino, kad valstybė ir toliau sieks išlaikyti gaminantiems vartotojams patrauklią dvipusės apskaitos sistemą. „Valstybė čia nesiblaško“, – pabrėžė jis, kartu užsimindamas, kad ateityje ministerija numačiusi ir naujų tikslų – pavyzdžiui, „lankstesnius dinaminius tarifus“.
Didelių investicijų artimiausiais metais reikės ir elektros tinklų atsparumui didinti – iki 2030-ųjų planuojama sukabeliuoti 6 tūkst. kilometrų tinklo ir sukaupti 20–40 tūkst. generatorių rezervą. L.Savicko teigimu, kitų metų biudžeto projekte baziniams, jau prisiimtiems įsipareigojimams įgyvendinti, trūksta 150–200 mln. eurų.
O kalbėdamas apie daugiau nei 2 eurus už litrą kainuojančius degalus, ministras svarstė, kad gali nepavykti išvengti brangiai biudžetui kainuojančių, tačiau didesnį poveikį nei iki šiol turinčių sprendimų. „Didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių narių dominuojantis sprendimas vis dėlto yra akcizo mažinimas“, – sakė L.Savickas ir pridūrė, kad koalicijoje dėl to kol kas nepavyko susitarti.
Interviu metu ministras taip pat aptarė strateginių objektų apsaugą, pasakė, ką mano apie „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimą ir kokius tris svarbiausius darbus ketina atlikti iki kadencijos pabaigos.
– Neseniai Energetikos ministerija skelbė, kad Lietuvoje saulės elektrines turinčių gyventojų skaičius jau perkopė 200 tūkstančių. Šį tikslą buvo užsibrėžta pasiekti iki 2028 metų. Vis dėlto elektros tiekėjai teigia, kad gaminantys vartotojai jiems yra nuostolingi. Ar tai yra priežastis, dėl kurios pakeitėte paramos saulės jėgainėms skirstymo principą? Ministerija patvirtino, kad 18 mln. eurų, kuriuos planuota šiemet skirti paramai saulės elektrinėms, nebus paskirstyti, o kitais metais parama bus skiriama kitaip – tik saulės elektrinėms su kaupikliais.
– Tikrai ne. Tai tikrai nėra priežastis, dėl kurios priimti šie pokyčiai. Svarbiausia žinia vis dėlto yra įsisąmoninti, ką reiškia tie 200 tūkstančių. Kartais be konteksto sunku suprasti, ar tai daug, ar mažai.
200 tūkstančių – tai vienas iš dešimties elektros vartotojų Lietuvoje, kuris šiandien taip pat prisideda ir gamina elektros energiją. Tai vienas aukščiausių pasiekimų regione ir Europos Sąjungoje (ES). Jis išskiria Lietuvą ir rodo tikrai ambicingą transformacijos laikotarpį, per kurį pavyko ne tik užtikrinti, kad šalyje vyktų milžiniška atsinaujinančiosios energetikos plėtra (jau turėsime septynis gigavatus), bet, svarbiausia, pavyko įtikinti visuomenę tapti aktyvia šio proceso dalimi ir savo veiksmais bei pasirinkimais prisidėti prie šalies energetinės nepriklausomybės.
Kita vertus, svarbu suprasti, kad audra turėjo labai svarbią reikšmę vertinant, kaip mūsų gaminantys vartotojai pasirengę scenarijams, kai nutrūksta elektros energijos tiekimas. Tik apie 15–16 tūkst. visų gaminančių vartotojų turi galimybę veikti autonomiškai.
Dar paprasčiau tariant, tik mažoji, tikrai nedidelė, jų dalis turi bateriją, tinkamą inverterį ir galimybę apsirūpinti elektros energija bei veikti savo mažojoje energetinėje saloje tuo metu, kai atliekami elektros tinklo darbai ar kyla kitokių tiekimo sutrikimų.
Tai tampa vienu iš strateginių tikslų. Matome, kad šiandien jau nebėra prasmės tiesiog kalbėti vien apie vis didesnę šalies elektros generacijos pajėgumų plėtrą, nes jau 2028 metais, po ilgo laikotarpio, vėl tapsime elektros energiją eksportuojančia valstybe. Tai reiškia, kad energijos generacijos pajėgumų augimas turėtų padėti siekti ir kitų tikslų. Vienas iš jų – tiek audrų ir kitų stichijų, tiek geopolitiniame kontekste, kai infrastruktūros atsparumą matome kaip strateginį tikslą, – užtikrinti, kad gaminantys vartotojai turėtų ne tik generacijos pajėgumų, bet ir bateriją bei gebėtų veikti izoliuotai.
Dėl to keičiame taisykles ir deriname jas su Europos Komisija.
