„Po paankstintos sinchronizacijos būtų toliau įgyvendinami kiti projektai, kurie didina sistemos stabilumą – kitose šalyse esantys sinchroniniai kompensatoriai, papildomos jungtys ir jungčių stiprinimas pačiose valstybėse. Tolesniais etapais būtų gerinamas sistemos stabilumas, didinama technologinė branda, tačiau tai netrukdo atlikti sinchronizacijos anksčiau kaip tai siūlo Lietuva ir jos perdavimo sistemos operatorius“, – interviu BNS sakė rugpjūčio pabaigoje grupei pradėjęs vadovauti M.Keizeris.
Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys yra numačiusios prisijungti 2025 metų pabaigoje, tačiau Lietuva siekia, jog tai būtų padaryta jau 2024-ųjų vasarį.
Pasak M.Keizerio, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas yra pavyzdys, kaip praeityje ginčų tarp Baltijos trijų šalių kėlę projektai vėliau pasirodo esantys svarbūs visam regionui.
