„Priešingai. Tai ne tik sustiprintų Europos priklausomybę nuo vieno tiekėjo, bet ir padidintų priklausomybę nuo vieno tiekimo maršruto“, – kalbėdamas Europos Parlamente pabrėžė Miguel Arias Canete.
Tai ne tik sustiprintų Europos priklausomybę nuo vieno tiekėjo, bet ir padidintų priklausomybę nuo vieno tiekimo maršruto
„Projektas nukreiptų 80 proc. Rusijos dujų eksporto į vieną maršrutą bei sukurtų „Gazprom“ dominuojančią padėtį Vokietijos dujų rinkoje – jo dalis išaugtų nuo 40 proc. iki 60 procentų. Todėl šio projekto atitikimas Europos energetikos strategijai dujų tiekimo saugumo požiūriu laikytinas labai abejotinu“, – sakė Europos Komisijos narys.
Prieš mėnesį Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis pasirašė bendros įmonės „New European Pipeline“, Baltijos jūrą kertančio dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektui įgyvendinti.
51 proc. „New European Pipeline“ akcijų valdys „Gazprom“, po 10 proc. – Vokietijos E.ON ir „BASF/Wintershall “, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“, Austijos OMV, 9 proc. – Prancūzijos „Engie“.
Pagal projektą numatyta iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubinių metrų. Plėtros projektas preliminariai vertinamas 9,9 mlrd. eurų.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu jungia Rusijos Vyborgą su Vokietijos Greifsvaldu.
