Interviu tarptautiniam verslo leidiniui „Financial Times“ Paolos Scaronis pareiškė, jog dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimai labiausiai gali atsiliepti Italijai, Vokietijai ir Austrijai, kurios yra pagrindinės Rusijos per Ukrainą eksportuojamų dujų vartotojos.
Per Ukrainą tiekiamoms rusiškos dujoms tenka 16 proc. visų dujų poreikio Europoje.
Jei Europa nori sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, privalo imtis skalūnų dujų gavybos bei aktyviau naudoti branduolinį kurą ir akmens anglis, taip pat importuoti suskystintas dujas iš JAV, – sakė P.Scarionis.
„Eni“ vadovo žodžiais, dujų paklausa Europoje nėra didelė, o jų atsargos po švelnios žiemos – palyginti didelės, todėl netikėti dujų tiekimo per Ukrainą sutrikimai didelių problemų nesukeltų. T
ačiau dujų kainos gali išaugti kitą žiemą, jei tiekimas per „Nord Stream“ dujotiekį, iš Alžyro ir Libijos būtų nepakankamas poreikiui patenkinti.
Anot P.Scarionio, trumpuoju laikotarpiu Europa negali nubausti Rusijos, boikotuodama jos dujas.
„Mums kasdien reikia rusiškų dujų. Jiems mūsų pinigų reikia kasmet ar kas dvejus metus. Jei viduryje šaltos žiemos mes neturime rusiškų dujų, turime problemų. Tačiau Rusija nesusiduria su problemomis, jei kasdien negauna mūsų pinigų“, - kalbėjo „Eni“ vadovas.
Praėjusiais metais Rusija Europai tiekė 30 proc. visų suvartotų dujų, o mažėjant dujų gavybai Europoje, ši proporcija ateityje turėtų tik išaugti.
„Jei Europa nori sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, privalo imtis skalūnų dujų gavybos bei aktyviau naudoti branduolinį kurą ir akmens anglis, taip pat importuoti suskystintas dujas iš JAV“, – sakė P.Scarionis.
„Gazprom“ skaičiavimais, jo dalis Europos ir Turkijos gamtinių dujų rinkoje išaugo nuo 25,4 proc. užpernai iki 29,9 proc. pernai.
