Lietuva importavo 81 proc. suvartotos elektros. Daugiau nei pusė elektros importuota iš Švedijos, 17 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių.
Praėjusį pirmadienį, liepos 11 d., pradėjusi veikti Lietuvos ir Švedijos jungtis „NordBalt“ padidino pigesnės elektros pasiūlą iš Skandinavijos valstybių. Antros savaitės pusėje smukus kainoms gamybą sustabdė Rygos antroji šiluminė elektrinė, o Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė pagamino trečdaliu mažiau. Lyginant su ankstesne savaite, Baltijos šalyse vėjo gamyba sumažėjo 16 procentų.
Liepos 11-17 d. importui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 19 proc., Švedijos-Lietuvos – 91 proc., o Baltarusijos-Lietuvos – 8 proc. Tarptautinių Latvijos-Estijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 61 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 36 proc., o Lietuvos kryptimi - 20 proc.
