Sekite 15min Google
Kaip netiksli prognozė virsta išlaidomis
„Įsivaizduokite, kad saulės elektrinės operatorius, vadovaudamasis orų prognoze, numato, kad kitą dieną elektrinė pagamins 10 MWh elektros, ir pagal tai planuoja, kiek elektros parduos rinkoje. Tačiau kitą dieną debesuotumas būna didesnis, nei prognozuota, ir elektrinė pagamina tik 8 MWh. Atsiranda 2 MWh skirtumas tarp to, kas buvo suplanuota, ir to, kas iš tikrųjų buvo pagaminta. Elektros rinkoje tai vadinama disbalansu“, – teigia bendrovės „Inion Software“ vadovas dr. Šarūnas Stanaitis.
Ekspertas tęsia mintį, kad toks skirtumas elektrinės operatoriui gali reikšti papildomus nuostolius. Kokie bus nuostoliai, priklauso nuo skirtumo tarp planuotos ir faktinės gamybos bei tuo metu rinkoje esančių kainų. Todėl tikslesnė gamybos prognozė padeda sumažinti šią riziką.
Vienos orų prognozės neužtenka
2026 m. žurnale „Energy Conversion and Management“ paskelbtame tyrime buvo analizuojamos 12 saulės elektrinių Vengrijoje gamybos prognozės. Mokslininkai išbandė 36 skirtingus prognozavimo variantus ir nustatė, kad didžiausią įtaką prognozės tikslumui turėjo pasirinktas orų modelis – kompiuterinė sistema, kuri, remdamasi daugybe meteorologinių duomenų, apskaičiuoja, kokių orų galima tikėtis ateityje.
„Praktikoje tai reiškia, kad vienos orų prognozės ne visada pakanka. Skirtingi modeliai gali skirtingai prognozuoti debesuotumą, kritulius, temperatūrą, saulės spinduliuotę ar vėją, o nuo šių duomenų priklauso ir būsimos elektrinės gamybos prognozė“, – sako Š.Stanaitis.
Lietuviai žengia į priekį
Eksperto teigimu, galime pasidžiaugti, kad Lietuva šioje srityje yra gerokai pažengusi. Lietuvių kuriamose technologijose, prognozuojant, kiek elektros pagamins konkreti saulės ar vėjo elektrinė, vertinami ne tik būsimi orai. Atsižvelgiama ir į ankstesnius elektrinės gamybos duomenis, jos techninius parametrus bei įrenginių charakteristikas. Prognozę galima dar labiau patikslinti lyginant ją su netoliese esančių panašių elektrinių gamybos duomenimis.
Dažniausiai tam naudojami keturi skirtingi orų modeliai, o kai kuriais atvejais – iki šešių. Vertinamas debesuotumas, temperatūra, krituliai, saulės padėtis ir kiti gamybai įtakos turintys veiksniai.
Tikslas yra ne tiesiog numatyti, koks rytoj bus oras, o kuo tiksliau prognozuoti, kiek elektros pagamins konkreti elektrinė.
Prognozavimo svarba tik didės
Tikslios elektros gamybos prognozės svarba augs kartu su saulės ir vėjo energetikos plėtra. Kuo daugiau elektros gaminsime iš šaltinių, kurių gamyba priklauso nuo oro sąlygų, tuo svarbiau bus iš anksto žinoti, kiek elektros elektrinės galės pagaminti.
„Elektrinės operatoriui kelių procentų skirtumas prognozėje gali atrodyti nedidelis. Tačiau didėjant elektrinės ar valdomo elektrinių portfelio galiai, tas pats procentinis skirtumas reiškia vis didesnį netiksliai prognozuotą elektros kiekį.
Todėl ateityje svarbu bus ne tik tai, už kokią kainą galime pagaminti elektros energiją. Vis svarbesnis taps gebėjimas tiksliai prognozuoti gamybą bei pagal šias prognozes priimti sprendimus elektros rinkoje“, – pabrėžia Š.Stanaitis.
