Armėnijos atominė elektrinė buvo atidaryta 1976 m. ir turi 2 reaktorius, kurie, kaip teigiama, tiekia 40 proc. šalies elektros energijos. Tačiau ji stovi seisminėje zonoje ir jau kartą buvo uždaryta šešeriems metams po 1988 m. Spitako žemės drebėjimo.
Dabar ji vėl veikia, vos už 35 km nuo Armėnijos sostinės Jerevano, kur ji vadinama „laukiančia Černobylio“.
Pietų Kaukazo regiono ekspertas Peteris Marko Tase „Daily Mail“ sakė: „Tai – faktas. Dėl Armėnijos ekonominių išteklių trūkumo ir reaktoriaus nestabilios struktūros galime teigti, kad toks branduolinis reaktorius yra sprogmuo, kuris gali susprogti bet kuriuo metu. Tai turėtų panašų poveikį kaip Černobylio avarija. Dirvožemio užteršimas, vandens kokybės pablogėjimas ir didžiulis oro užteršimas keltų grėsmę Europos dangui mažiausiai dešimtmetį, jei įvyktų tragiška avarija.“
„Elektrinė yra įsikūrusi regione, kuriame yra didelė seisminė veikla. Jos nestabili veikla kelia didelį branduolinės taršos pavojų. Sprogimo atveju, tai būtų didžiausia radioaktyvi jėgainė Europoje“, – sakė jis.
Ši elektrinė, esanti netoli Metsamoro miesto, vos už 16 km nuo Turkijos sienos, buvo atidaryta metais anksčiau nei Černobylio elektrinė Ukrainoje.
Kai 1986 m. Černobylio elektrinėje įvyko katastrofiška branduolinė avarija, į aplinką pateko didžiausias radioaktyviųjų medžiagų kiekis žmonijos istorijoje. Kaip ir Černobylio elektrinė, Metsamoro elektrinė buvo pastatyta naudojant sovietinės eros technologijas.
Pasak P.M.Tasės, šiandien elektrinėje veikia tik vienas iš dviejų reaktorių.
„Jo technologinė įranga yra labai sena, o betono konstrukcija yra labai prastos būklės. Antroje 1980-ųjų pusėje Sovietų Sąjungos režimas nusprendė uždaryti šią elektrinę, bet, deja, šis sprendimas niekada nebuvo įgyvendintas. Tai kelia neišvengiamą pavojų Europai ir Pietų Kaukazo šalims“, – teigia jis.
P.M.Tase nėra vienintelis, kuris skambina pavojaus varpais. Pasak 1995 m. „The Washington Post“ paskelbto straipsnio, susirūpinimas buvo jaučiamas dar prieš elektrinės atidarymą 1995 m.
Kalbėdama su laikraščiu, Viktoria Ter-Nikogossian, tuometinė Armėnijos parlamento aplinkos komiteto patarėja, elektrinės atidarymą pavadino „labai, labai bauginančiu“.
Ji sakė: „Ši atominė elektrinė niekada nebus saugi, o avarija reikštų Armėnijos pabaigą.“
Straipsnyje taip pat cituojamas Tarptautinės atominės energijos agentūros atstovas Morrisas Rosenas, kuris sakė, kad elektrinės projektas yra „akivaizdžiai netinkamas“. Jis taip pat kritikavo jos statybą seisminėje zonoje.
„Dabar žinant tai, kas žinoma, niekada nestatytumėte elektrinės toje vietoje, tai tikrai“, – sakė jis.
„Tikimasi, kad Rusija modernizuos vieną iš dviejų reaktorių Metsamore, o tai Armėnijos mokesčių mokėtojams kainuos daugiau nei 65 mln. JAV dolerių. Tačiau kyla rimtų abejonių, ar Maskva įvykdys 2023 m. gruodžio mėn. pasirašytą susitarimą su Armėnijos vyriausybe“, – sakė M. Rosenas. – Šis klausimas aiškiai parodo, kokią didelę įtaką Rusija daro Armėnijos ekonomikai, energijos gamybai ir infrastruktūros plėtrai.“
P.M.Tase, kuris yra parašęs šimtus straipsnių apie šį regioną ir jį tyrinėjo 15 metų, mano, kad atėjo laikas JAV ir Europai įsikišti.
Jis sakė: „ES ir JAV turi imtis neatidėliotinų veiksmų, kad užtikrintų reaktoriaus fizinę struktūrą, ir uoliai dirbti, kad laiku uždarytų šią tiksiantį branduolinį laikrodį. Metsamoras gali būti didžiausia grėsmė pasauliniam saugumui ir stabilumui, todėl pagrindiniai veikėjai turi imtis veiksmų dabar.“
Buvo kreiptasi į elektrinės operatorius, prašant pateikti komentarus.
Anksčiau elektrinės šalininkai teigė, kad ji buvo pastatyta ant stabilaus bazalto bloko, kuris apsaugo nuo žemės drebėjimų žalos.
Jie taip pat atkreipė dėmesį į saugos priemones, kurių buvo imtasi per metus nuo elektrinės atidarymo.
