„Bendrai galiu pasakyti, kad faktiškai 95 proc. sumažėjo laivyba Hormuzo sąsiauryje. Vietoje tų 150 laivų, kiek praplaukdavo, šiandien yra 8-10. Klaipėda nėra tiesiogiai susijusi su Hormuzu, bet tam tikrais atvejais netgi yra tam tikras privalumas Lietuvai“, – teigė Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.
Išaugo frachtų kainos
Dėl krizės sąsiauryje išaugo laivų frachtų (mokestis už krovinio gabenimą laivu arba pats laivo nuomos sandoris kroviniams gabenti) kainos.
„Laivybos linijos, kiek joms daugiau kainuoja bunkeravimas, tai yra visa eilė faktorių, kurie tenka klientui, tai ir bunkeravimo kaštai, draudimo kaštai, veiklos atsparumo kaštai. Ir jie viską ant tos tonos sukrauna tam klientui, kurio krovinį jie perveža. Bet reikia pasakyti, kad situacija nėra tokia kaip per kovidą, kai kaina už TEU (sąlyginis konteinerio matavimo vienetas, – aut. past.) siekė 18 tūkst. eurų. Po įvykių Raudonojoje jūroje laivybos linijos turi daugiau laivų, turi atskirus maršrutus, todėl ta kaina taip neišsikreipia. Klaipėdos uostui tas poveikis yra, žinoma, ir neigiamas, nes įmonėms kilo veiklos kainos, pabrango degalai. Na, o teigiamas poveikis – dujos, naftos produktai į Klaipėdos uostą gabenama ne iš Hormuzo. Gegužę matysime – jei krova mažės – tada įvertinsime, ar krova mažėja, ar ne“, – kalbėjo A.Latakas.
Pirmieji keturi metų mėnesiai Klaipėdos uoste fiksavo teigiamus duomenis: krova paaugo 8 proc.
Įstrigo 10 proc. pasaulio tanklaivių
Pasaulyje, uosto vadovo teigimu, yra devyni tokie sąsiauriai, kurių blokavimas gali paveikti visą tarptautinę jūrinę prekybą.
Bendrovės „KN Energies“ vadovas Darius Šilenskis teigė, kad tiesioginės įtakos dėl Hormuzo sąsiaurio nėra. „Energetikoje visos tiekimo grandinės mūsų yra apimančios nuo Suomijos iki Lenkijos“, – teigė D.Šilenskis.
Anot jo, apie 10 proc. visų pasaulio tanklaivių yra įstrigę ties Hormuzu. „Tačiau pagrindiniai tiek žaliavinės naftos srautai, tiek suskystintų gamtinių dujų srautai į mūsų regioną ateidavo ne iš vidurio rytų, ne iš Persijos įlankos. Mums išlieka pagrindiniai du tiekėjai – Norvegija ir Jungtinės Amerikos Valstijos“, – teigė „KN Energies“, valdančios ir SGD terminalą, vadovas D.Šilenskis.
Tačiau, anot jo, grėsmė kyla dėl reaktyvinio kuro, kurio ženkli dalis buvo gaminama Persijos įlankos valstybėse, trūkumo.
Krova didėjo dėl šaltos žiemos
D.Šilinskis priminė faktą: kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, gamtinių dujų kaina siekė 250 eurų už MwH, prasidėjus Hormuzo sąsiaurio krizei ta kaina padidėjo, bet tik iki 60 eurų už MwH.
„Ką tai sako? Gamtinių dujų skystinimo pajėgumų yra pakankamai, ypač Amerika juda stipriai į priekį. Taip, kai kurie regionai susisaistę tiekimu, ypač iš Kataro, jie turi problemų, o Europai tai nėra esminė problema. Užtenka srauto, kuris generuojamas ir skystinamas šiaurės Amerikoje ir, be abejo, turime Norvegiją. Tai žinutė yra tokia: taip, panikos tikrai nėra, bet kaina yra didesnė. Subalansuotoje rinkoje ji būtų, be tiekimo sutrikimų, be kažkokių konfliktų, apie 30 eurų už MwH, šiai dienai turime apie 46“, – dėstė D.Šilenskis.
Klaipėdos uoste per pirmus keturis šių metų mėnesius SGD krova išaugo 38 proc. ir siekė 1,1 mln. t. Tačiau, anot D.Šilenskio, tai susiję ne tiek su Hormuzo sąsiaurio krize, o su šalta žiema ir dujų saugyklose turėtu santykinai mažu kiekiu dujų. Prognozuojama, kad visus metus, vien dėl poreikio užpildyti saugyklas, dujų krova bus didesnė.
Šiuo metu Klaipėdos uostas yra vienas labiausiai užpildomų terminalų Europoje. Daugiausiai gamtinių dujų – apie 55 proc. – į Klaipėdą atgabenama iš Norvegijos. Likusi dalis – iš JAV.
