„Net nekalbama apie tai, kad po 2017 metų, kai „Latvijas gaze“ bus suskaidyta, o dujų rinka bus atverta (konkurencijai), rinkoje liktų monopolis“, – pareiškė dujų įmonės atstovas spaudai Vinsentas Makaris.
Anot jo, „Latvijas gaze“ neplanuoja trukdyti tiekti per Latviją dujas iš Lietuvos į Estiją, tačiau įmonė ketina ginti savo monopolį, kurį turi iki 2017 metų.
„Turime dujų tiekimo susitarimą su „Gazprom“, kuris galioja iki 2030 metų, ir priklausomai nuo perkamo kiekio, gauname nuolaidą. Jeigu sumažinsime kiekį, kurį perkame, kaina gali padidėti“, – aiškino jis.
„Latvijas gaze“ nemano, kad visavertė Baltijos dujų rinka atsirastų anksčiau nei bus pastatytos planuojamos dujų jungtys tarp Baltijos šalių ir Suomijos bei Lenkijos ir pradės veikti nauji SGD terminalai Suomijoje ir Estijoje, pridūrė V.Makaris.
1997 metais, kai „Latvijas gaze“ buvo privatizuota, vyriausybė suteikė įmonei 20 metų monopolį dujų transportavimui ir prekybai. Įmonė taip pat turi išskirtinę teisę iki 2017 metų balandžio, kai baigsis susitarimas su akcininkais, valdyti 2,3 mlrd. kubų talpos požeminę dujų saugyklą Inčukalnyje.
Latvijos parlamento sprendimu, šalies dujų rinka turi būti liberalizuota iki 2017 metų balandžio. Tačiau vyriausybė dar neapsisprendė, kaip atskirti dujų perdavimo ir tiekimo veiklą.
SGD importo terminalą pastačiusi Lietuva skatina Latviją paspartinti liberalizavimą, kad šalis galėtų parduoti SGD Baltijos kaimynams.
E.ON atsisako kalbėti apie savo planus parduoti „Latvijas gaze“ akcijų paketą, kurio vertė rinkos kaina yra apie 176 mln. eurų.
E.ON valdo 47,2 proc. „Latvijas gaze“ akcijų, „Gazprom“ – 34 proc.
