„Pirmiausia, bus kalbama apie bendrą europinę energetikos politiką, kurios vis trūksta ir vis jos mažai, nes vis europinės valstybės pakalba truputį ir vistiek bendrauja su trečiosiomis šalimis atskirai. Taigi kalbėsime, kad reikia kalbėti vienu balsu, ypatingai su tiekėjais iš išorės“, – sakė D. Grybauskaitė žurnalistams trečiadienį Briuselyje.
Vienas aktulių klausimų šiame kontekste yra dujų ir naftos kainų susiejimas, kurį, pavyzdžiui, ilgalaikiuose kontraktuose taiko „Gazprom“. Jungtinėse Valstijose, kuriose įvyko skalūnų dujų revoliucija, šios kainos yra atsietos, ir tai leido žymiai sumažinti dujų kainas.
Prezidentė tiki, kad Amerikos modelis galėtų būti taikomas ir Europoje. „Tai nėra taip paprasta, bet tokį sprendimą tikrai būtų galima priimti, bet kadangi Europa labai didele dalimi priklauso nuo išorinio dujų tiekimo, tai yra nuo Rusijos, pavyzdžiui, taigi derybos turėtų būti dvišalės, tai yra tarp Europos ir Rusijos“, – sakė D. Grybauskaitė.
Valstybės vadovė viliasi, kad bendrų pasaulinių tendencijų įtakoje, per ateinančius du-tris metus, didėjant konkurencijai tarp skalūninių ir konvencinių dujų, galimybės susitarti didės.
Prezidentės įsitikimu, siekiant, kad dujų kainos mažėtų reikia „kalbėti vienu balsu su tiekėjais“, „galvoti apie alternatyvią energetiką“.
Taryboje bus kalbama ir apie energetinių projektų paketą, kurį tikimąsi priimti Lietuvos pirmininkavimo ES metu, antrąjį šių metų pusmetį. Jame yra numatytas energetinių jungčių finansavimas iš daugiamečio 2014-2020 metų biudžeto.
Preliminariame Vadovų Tarybos išvadų projekte yra numatoma sumurti bendrą energetikos rinką iki 2014-ųjų, ir nutiesti energetines jungtis – iki 2015-ųjų, pabrėžiama svarba skubiai vykdyti Trečiąjį energetikos paketą.
Kaip yra skelbusi naujienų agentūra BNS, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius nuolat kartoja, kad Lietuva už dujas moka brangiausiai Europoje.
Vidutinė į Lietuvą importuotų gamtinių dujų kaina sausį siekė 1250 litų už tūkstantį kubų, rodo Kainų komisijos duomenys.
Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje – įtariama, kad koncernas, susiedamas dujų kainas su naftos kainomis, galėjo nustatyti neteisingas kainas klientams.
Lietuva mano, kad „Gazprom“ šaliai, kuri pirmoji iš Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų „Lietuvos dujų“ veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą, kuri yra didžiausia ES.
