Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gegužės 7 dieną išnagrinėjo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko „aušriečio“ Aido Gedvilo prašymą ištirti kai kurių pasinaudojimo perdavimo tinklais tvarkos aprašo nuostatų teisėtumą.
Pasak teismo, A. Gedvilas ginčijo principą, pagal kurį prie 100 proc. atitinkamos tinklo zonos pralaidumo galios galima jungti po 100 proc. saulės ir vėjo leistinos generuoti galios, taip pat hibridinės elektrinės galios rezervavimo ribojimus, kurie nustatomi atskirai vertinant saulės ir vėjo elektrinių leistiną galią.
Pasak LVAT, šie rezervavimo principai grindžiami tuo, kad šių elektrinių galia į tinklą patiekiama ne vienu laiku, o jais siekiama išnaudoti pajėgumus, kurie liktų laisvi dėl šio nevienalaikiškumo.
„Šių principų taikymas lėmė ir minėtus elektros tinklo saugumu grindžiamus ribojimus rezervuojant galią hibridinėms elektrinėms“, – pranešė LVAT.
Anot teismo, Seimo narys laikėsi nuomonės, kad dėl šių elektrinių galios tinkle nevienalaikiškumo likę laisvi pajėgumai gali būti išnaudojami tik atitinkamoje hibridinėje elektrinėje – tik „hibridizuojant“ statomas ar pastatytas elektrines, kurioms jau yra rezervuota galia.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nesutiko, kad toks ribojimas kyla Seimo nario nurodytų teisės aktų nuostatų bei konstatavo, kad ginčijami aprašo punktai neprieštarauja Elektros energetikos, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismas taip pat pripažino, kad tinklo suskirstymas į leistinos generuoti galios zonas pralaidumų rezervavimo tikslais, „yra objektyviai nulemtas tinklo elementų pajėgumų atitinkamuose prijungimo taškuose bei pateisinamas siekiu užtikrinti šių tinklų saugumą“.
Be to, neprieštaraujančiais hibridinės elektrinės sąvoką apibrėžiančiai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatai pripažinti ir šias elektrines pagal jų įrengtąją galią diferencijuojantys aprašo papunkčiai.
LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
