Sausį Lietuvą užklupęs speigas lėmė ne tik nematytą elektros vartojimo augimą, bet ir didžiulį kainų šuolį. Sausio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su gruodžiu, padidėjo 82 proc., skaičiuoja „Litgrid“: nuo 84 Eur/MWh iki 152 Eur/MWh (nuo 8,4 ct/kWh iki 15,2 ct/kWh).
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo seniai matyti šalčiai visame regione, suvartojimo rekordai ir didelė šiluminių elektrinių gamyba.
„Itin šalti orai lėmė reikšmingai išaugusį šildymo poreikį, o žemos temperatūros lėmė sumažėjusį šildymo įrenginių efektyvumą. Visa tai susidėjo į itin didelį elektros poreikį šildymo reikmėms ir atskleidė šilumos ūkio elektrifikacijos poveikį elektros sistemai“, – komentavo D.Šikšnys.
Už du namus – 4,4 tūkst. eurų už elektrą
Kainų šuolį ypač skaudžiai pajuto elektrą namų šildymui naudojantys ir su birža susietus planus turintys gyventojai.
Vienas tokių – mažeikiškis Saulius, turintis du 420 kv. metrų ploto namus. Už abu namus jis bendrai sulaukė beveik 4,4 tūkst. eurų siekiančių sąskaitų.
-
Gyventojai liko apstulbę ESO planais: per šalčius pasiūlė pasirūpinti generatoriumi, nes atjungs elektrą
-
Žvarbūs orai sausį lėmė rekordinį elektros vartojimo augimą
-
Išaugus elektros kainoms, gimė idėja – siūlys leisti gyventojams dažniau keisti tiekėją
-
Praėjusią savaitę Lietuvoje suvartota daugiausia elektros iki šiol, kaina augo
Už gyvenamą namą, kuriame sausį vyravo 22 laipsnių temperatūra, atėjo 2633 eurų sąskaita už elektrą, o už kitą namą, kuriame negyvenama, todėl buvo palaikoma 12 laipsnių temperatūra, kad neužšaltų sistemos, elektros sąskaita siekė 1755 eurus.
Jis lygino, kad pernai vasarį už gyvenamą namą sulaukė apie 1700 eurų sąskaitos, tačiau kitais šaltaisiais mėnesiais už elektrą mokėjo 1200–1300 eurų.
Saulius tvirtino, kad nors abu namai yra apie 20 metų senumo, jie renovuoti, todėl turėtų būti A klasės: apšildyti pamatai, sienos, stogas.
Vis dėlto abiejuose namuose sumontuoti oras-vanduo šilumos siurbliai, kurie, pasak mažeikiškio, temperatūrai nukritus žemiau 5 laipsnių šalčio, elektros „ryja bile kiek“.
Prie didelių sąskaitų prisidėjo ir tai, kad vyras turi su birža susietus planus – dieninis elektros tarifas sausį siekė beveik 33 centus už kilovatvalandę, o naktinis ir savaitgalio – beveik 28 centus.
Išmoko svarbią pamoką
Nors namai dideli, Saulius tokių sąskaitų nesitikėjo, nes spalio–lapkričio mėnesiais įsigijo net 11 saulės elektrinių. Jų bendra galia siekia 400 kilovatų, todėl Saulius vylėsi, kad saulės elektrinės pagamins gerokai daugiau elektros nei bus poreikis. Tačiau vienos aplinkybės vyras nenumatė – šaltos žiemos su daug sniego.
„Anksčiau galvojome, kad užteks saulės elektrinių, nes turime kelis kartus daugiau galios nei mums reikia – mums užtektų ir 120–130 kilovatų visiems namams, o turime 400 kilovatų. Bet kas iš to, jei niekas nieko negamina“, – apgailestavo Saulius.
Saulės elektrinės nepagamina elektros, nes moduliai apsnigti – valyti jų Saulius neplanuoja bijodamas juos pažeisti.
Tad iš šios žiemos Saulius tikina išmokęs svarbią pamoką – jam reikia ne tik saulės elektrinių, bet ir kaupiklių.
„Be kaupiklių nieko nepadarysime. Norisi protingai gyventi – ne prie 12 laipsnių“, – reziumavo Saulius.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, didmeninės kainos svyravimai aktualūs apie 16 proc. visų buitinių vartotojų, kurie turi su birža susietus elektros tiekimo planus.
