Kaip rašo nytimes.com, šias lėšas bendrovės galėtų investuoti į naujų telkinių atradimą ir plėtojimą, tačiau yra priverstos jas atiduoti į federalinį Rusijos biudžetą.
Ekspertai perspėja, kad toks sprendimas ateityje Rusijai gali skaudžiai smogti. Kuo ilgiau vyriausybė ištraukinės pinigus iš gyvybiškai svarbaus naftos sektoriaus, tuo didesnė žala bus padaryta šalies ekonominėms perspektyvoms ateityje.
„Situacija labai rimta“, – tikina energetikos analitikas konsultacijų bendrovėje „RusEnergy“ Michailas Krutichinas. Jo skaičiavimais, naftos gavyba Rusijoje, šiuo metu siekianti 10,8 mln. barelių per dieną, ateinančiais metais pasieks piką, po kurio seks ilgalaikis nuosmukis.
„Naftos bendrovės visai neinvestuoja į naujų telkinių paieškas, nes pelnas iš šių projektų ateitų tik po dešimties metų. Niekas neinvestuos į šiuos projektus“, – tikina M.Krutichinas.
Vien tik šiais metais mokesčiai Rusijos naftos bendrovėms atsieis apie 2,9 mlrd. dolerių. Tačiau jeigu bus pritarta naujiems mokesčiams naftos įmonėms, pastarosios ateinančiais metais savo kišenes turės patuštinti 11 mlrd. dolerių.
Nėra abejonių, kad Rusijai šiuo metu labai reikia pinigų, o naftos kompanijos yra viliojantis taikinys, nes su jomis už parduodamą prekę atsiskaitoma doleriais. Nors visame pasaulyje naftos įmonės atsidūrusios nepavydėtinoje finansinėje padėtyje, tačiau skaičiuojama, kad Rusijoje jų turimi grynųjų pinigų rezervai siekia apie 90 mlrd. dolerių.
M.Krutichinas pažymėjo, kad Vladimiras Putinas supranta apie pernelyg didelio bendrovių apkrovimo mokesčiais pavojus ir dėl to tam ilgai priešinosi.
„Putinas susiduria su dilema“, – pažymi analitikas.
Ši dilema susidarė dėl Rusijos naftos mokesčių sistemos, kuri buvo sukurta taip, kad valstybė sau susigriebtų visą pelną dėl aukštų naftos ir kitų žaliavų kainų ir tokiu būdu neleistų šiems pinigams patekti į oligarchų kišenes.
Kuo aukštesnė naftos kaina, tuo didesnius mokesčius Rusijos bendrovės yra priverstos mokėti. Maskvos investicijų banko „Renaissance“ duomenimis, naftos bareliui kainavus 100 dolerių, už jį įmonės mokėjo 74 dolerius siekiančius mokesčius.
Vidutinė naftos barelio gavybos ir transportavimo kaina yra apie 15 dolerių, todėl įmonėms lieka vos 3 dolerių pelnas.
Naftos kainoms nukritus, Rusijos iždas pradėjo sparčiai tuštėti. Bareliui kainuojant 35 dolerius, mokestis nukrito iki 17 dolerių, ir kompanijoms paliko tik 18 dolerių už kiekvieną išgautą barelį.
Vidutinė naftos barelio gavybos ir transportavimo kaina yra apie 15 dolerių, todėl įmonėms lieka vos 3 dolerių pelnas. Be to, net ir tokia pelno marža traukiasi mokesčiams augant. Dėl šios priežasties naftos įmonėms beveik nelieka lėšų naujoms investicijoms.
Be to, dar sovietiniais laikais atrasti ir išplėtoti naftos telkiniai Rusijoje sparčiai senka, o šalies naftos pramonės ateitis, kaip ir JAV, daugiausiai priklauso nuo telkinių jūrose ir skalūninės naftos. Tačiau pastarųjų telkinių plėtojimas – nepalyginamai brangesnis už „juodojo aukso“ išgavimą sausumoje.
