„Matyt, niekas žvalgybai neprieštarauja – reikia žinoti, ką gelmėse turime, o toliau bus matyti. Dar nesimato galo, dar ilgos diskusijos laukia“, – BNS sakė Mokslų akademijoje sudarytos komisijos, kuri parlamentarų prašymu rengia išvadą dėl skalūnų dujų, vadovas Vytautas Basys.
Pasak jo, kiekvienas žmogaus „įšikišimas“ į gamtą yra žalingas.
„Ne taip paprasta tą žalą ir naudą pasverti“, – sakė jis. Tačiau V.Basys tikisi, kad kitą savaitę komisija galbūt apsispręs.
Anksčiau jis BNS sakė, kad atsakymą parlamentarams pateiks iki kovo 19 dienos, o paskutinis komisijos posėdis numatytas kovo 18-ąją.
Parlamentiniai Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetai teigia savo išvadą Vyriausybei pateiks tik po to, kai gaus mokslininkų analizę. Tik po to Vyriausybė apsispręs, ar leisti JAV energetikos kompanijai „Chevron“ žvalgyti skalūnų dujas Vakarų Lietuvoje.
Skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos rėmėjai tikina, kad tai gali padėti Lietuvai užsitikrinti energetinį savarankiškumą ir paskatintų investicijas šalyje.
Žemaitijos gyventojai ir žaliųjų judėjimas priešinasi skalūnų dujų žvalgybai, teigdami, kad tiriamieji gręžiniai bei dujų gavyba gali nuodyti vandenį, pakenkti aplinkai, be to, jie piktinasi, kad dėl skalūnų dujų žvalgybos nebuvo tartasi su vietos bendruomenėmis.
Lietuvos mokslininkai mano, kad Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų. Iš Rusijos per metus importuojama apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų.
