Naftos kainos beveik padvigubėjo nuo šių metų pradžios, kuomet buvo pasiekusios žemiausią lygį per beveik 13 metų, nes pasaulinė naftos paklausa sumažėjo, daugiausia silpstančio JAV dolerio dėka. Be to, esama ženklų, kad pasaulio ekonomikos augimo tempas spartėja, o taip pat mažėja naftos gavybos apimtys Nigerijoje ir Kanadoje.
Trečiadienį JAV energetikos departamento paskelbti duomenys parodė, kad birželio 3 d. pasibaigusią savaitę šalies naftos atsargos sumažėjo labiau nei buvo prognozuota. Naftos atsargos sumažėjo 3,23 mln. barelių 532,5 mln. barelių. Prognozuota, jog šios atsargos sumažės 3 mln. barelių.
„Atsargos mažėja jau trečią savaitę iš eilės, kas rodo, jog pasiūlos ir paklausos santykius artėja prie balanso“, – sakė „CMC Markets“ analitikė Margaret Yang.
WTI naftos barelis pabrango 32 centais, arba 0,62 proc., iki 51,55 JAV dolerio – didžiausio lygio nuo praėjusių metų liepos. „Brent“ naftos barelio kaina ūgtelėjo 22 centais, arba 0,42 proc., iki 52,73 JAV dolerio – didžiausio lygio nuo pernykščio spalio.
Lūkesčiai, kad JAV centrinis bankas nedidins bazinės palūkanų norma iki rugsėjo sumažino spaudimą JAV doleriui, dėl ko nafta atpigo perkantiems ją investuotojams, kurie moka kitomis valiutomis.
Savo ruožtu tikimybė, kad Kanadoje padidės naftos gavybos apimtys yra nedidelė, nes Albertos provincijoje siautę gaisrai privertė mažiausiai dvi kompanijas nutraukti gavybą. Kanada yra JAV pagrindinė naftos tiekėja.
O Nigerijoje, kuri yra Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) narė, sukilėliai atmetė paliaubų pasiūlymą, kas didina rizika, jog jie ir toliau rengs išpuolius prieš naftos infrastruktūrą, kurie jau perpus sumažino šalies naftos gavybos apimtis.
