Neseniai „Gazprom“ Ukrainos vyriausybei ir valstybinei dujų įmonei „Naftogas“ išsiuntė 7 mlrd. dolerių sąskaitą. Ji išrašyta už 16 mlrd. kubinių metrų dujų, kurių Ukraina nė nesunaudojo, tačiau kažkada sutartimi numatė, jog ketina įsigyti.
Magiška frazė „take or pay“ („imk arba mokėk“) tarsi atspindi senąsias „Gazprom“ dujų tiekimo sąlygas. Klientai įsipareigoja pirkti minimalų kiekį gamtinių dujų. Net jei pirkėjas sueikvoja mažiau, jis privalo sumokėti visą kainą. Tai buvo įprasta praktika dujų rinkoje, demonstruojanti Rusijos galią. Tačiau dabar Ukraina nebenori mokėti ir to nedarys.
Ginčas parodo Rusijos energetikos milžino problemas. Technologijų pažanga kelia grėsmę „Gazprom“ verslo modeliui, o monopolininkui prie naujų sąlygų prisitaikyti gana sunku. Daugelis šalių, įskaitant Ukrainą, dešimtmečius buvo priklausomi nuo „Gazprom“ dujų pristatymo, o dabar rinka tampa vis globalesnė. Dujų pasiūla auga, kainos krenta, o „Gazprom“ monopolis žlunga.
Spaudimas iš visų pusių
Šis verslas spaudimą jaučia dėl trijų pokyčių.
Artimuosiuose Rytuose konkurentai kuria sistemas, kuriomis dujos gali būti suskystintos. Taip dujos tanklaiviais gali būti gabenamos tūkstančius kilometrų – dar toliau nei driekiasi ilgiausias vamzdynas ir dar lankstesniais prekybos maršrutais.
Itin masiškai suskystintas dujas į Europą ėmė tiekti Kataras. 2006 metais dykumų karalystė išsiuntė penkis milijardus kubinių metrų dujų, 2011 – jau 44 mlrd.
Europos ir Azijos suskystintos dujos „Gazprom“ sudaro vis didesnę konkurenciją. Itin masiškai suskystintas dujas į Europą ėmė tiekti Kataras. 2006 metais dykumų karalystė išsiuntė penkis milijardus kubinių metrų dujų, 2011 – jau 44 mlrd.
Antra, dujų gamybą plečia Norvegija. „Eurostat“ duomenimis, Norvegijos dujų pardavimai Europoje išaugo 16 procentų, tuo metu „Gazprom“ pardavimai pernai sumenko 8 proc.
Trečia, nauji gręžinių gręžimo būdai. Dabar gręžinį galima padaryti ir amžino įšalo žemėje, ir storo molio sluoksniuose, tad puikiai prieinamos tampa skalūninės dujos. Taip dujų gavyba staiga tapo realia daugelyje regionų. Ypač sparčiai skalūninės dujos imtos išgauti JAV, o tai rusams itin apsunkina patekimą į šią rinką. „Gazprom“ norėjo JAV užsigarantuoti dešimt procentų rinkos, dabar tokie planai skamba utopiškai.
Dujų rinkos pokyčiai palietė ir Kremlių. Per ateinančius kelerius metus Europos Sąjungos šalys siekia išplėsti dujų gavybą iš netradicinių šaltinių ir tapti dar mažiau priklausomomis nuo Rusijos. Tuomet Rusija padėties rimtumą pajus dar labiau. Šiuo metu dujos ir nafta sudaro pusę Rusijos pajamų. Be to, šalis nebeturės šantažo įrankio, kokį dabar naudoja prieš Ukrainą, Lenkiją, Lietuvą ir kitas valstybes.
Energijos milžinė Rusija praras savo galybę, taip prognozuoja Vokietijos žvalgybos tarnyba.
Monopolistinė inercija
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris |
Pasaulinė kompanija „Gazprom“, kuri visuomet buvo Kremliaus politiniu įrankiu, jaučia nestabilumą. Tačiau dešimtmečius be konkurencijos vyravęs valdymas tęsiasi įprastai. Koncernas ir toliau bando diktuoti savo ilgalaikes ir brangias dujų tiekimo sąlygas, nors rinkose jau ilgą laiką yra dujų tiekėjų, galinčių pasiūlyti geresnę kainą. „Gazprom“ įgyvendino keletą neefektyvių projektų, kurių išlaidos buvo du ar tris kartus didesnės nei konkurentų projektai.
Realybė diktuoja savo. Aiškėja, kad iš koncernas jau linkęs daryti nuolaidas. Neseniai Lenkijos bendrovei PGNiG dujų kaina sumažėjo nuo 500 iki 450 dolerių už 1 000 kub. metrų. Vokietijos rinkos lyderis „E On Ruhrgas“ vien pernai dujas įsigijo su milijardo eurų nuolaida.
Žinoma, klientai vis daugiau dujų perka iš konkurentų. „Gazprom“ tai tikrai jaučia. Pernai nuo sausio iki rugsėjo koncernas gavo apie 20,2 mlrd. eurų pelno, 12 proc. mažiau nei 2011 metais. Dujų pardavimai sumenko aštuoniais procentais, apie 44,9 mlrd. eurų. Pasak buvusio energetikos viceministro, šiandien opozicijos lyderio Vladimiro Milovo, grupės dujų gamyba pernai sumažėjo 6,7 proc., tai yra apie 478 mlrd. kubinių metrų.
Svyruojantis gigantas
„Gazprom“ teigia, kad Europos rinkoje pagrindinė bėda yra krizė. Būtent Europa koncernui neša du trečdalius pelno. Akivaizdu, kad „Gazpromo“ dujų paklausa sumažėjo daug labiau nei jų paklausa apskritai Europoje.
Nyderlanduose dujų pardavimai sumenko 9 proc., o būtent „Gazprom“ dujų – 42,6 proc.
Pavyzdžiui, Italijoje pernai per pirmuosius tris metų ketvirčius dujų paklausa sumažėjo 2,6 proc., tačiau „Gazprom“ dujų net 11 proc. Nyderlanduose dujų pardavimai sumenko 9 proc., o būtent „Gazprom“ dujų – 42,6 proc. Lenkijoje, priešingai, dujų suvartojimas išaugo 6,2 proc., tačiau „Gazprom“ dujų į rinką pateko 11,5 proc. mažiau.
Spaudimą „Gazprom“ jaučia ir už ES ribų. Dujų importą sumažino Ukraina. 2009 metais pagal „take or pay“ („imk arba mokėk“) sutartį šaliai buvo pristatyta 41,6 mlrd. kubinių metrų dujų. Pernai Kijevas įsigijo tik 25,9 mlrd., o šiemet planuoja pirkti 20 mlrd. kubinių metrų.
Didelės energijos sąnaudos smaugia Ukrainos ekonomiką. Už 1 000 kub. metrų rusams jie moka 425 dolerius, tuo metu, kai paklusnioji Baltarusija tik 185 dolerius. Maskva Kijevui aiškiai išdėstė, kad ši gali tikėtis nuolaidų, kai šalis prisijungs prie Rusijos muitų sąjungos.
Ukraina jau ieško būdų, kaip ateityje išvengti Rusijos šantažo. Odesoje turėtų būti pastatytas suskystintų dujų terminalas. Ir vos kelias dienas prieš „Gazprom“ išrašytą septynių milijardų dolerių sąskaitą, Ukraina pasirašė sutartį su „Shell“, ši šalyje vykdys skalūninių dujų plėtrą. Netrukus turėtų būti pasirašytos sutartys su „Chevron“ ir „Exxon“.
Problemos ir namuose
Spaudimą „Gazprom“ patiria net ir gimtinėje. Vyriausybė nori sudaryti galimybes Arktyje naftą bei dujas išgauti ir mažesnėms šalies valstybinėms bendrovėms, ne tik „Gazprom“ ir „Rosneft“.
„Nowatek“ yra antras pagal dydį dujų gamintojas šalyje, 2011 metais jo pardavimai išaugo 45 proc.
Maskvos politologai teigia, kad „Gazprom“ vadovo Aleksėjaus Millerio žvaigždė blėsta. Silpnėja ir jo pozicija V.Putino artimųjų rate. Net Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, pats daugelį metų priklausęs „Gazprom“ valdybai, baiminasi Rusijos milžinės eros pabaigos ir svarsto alternatyvas.
„Nors Rusija ir toliau gauna didžiulį pelną iš žaliavų eksporto, tuo pačiu metu turėtų pasirengti energetikos pramonės permainoms“, – sakė jis. Esą jau dabar „reikia kloti pamatus ateičiai“. Net ir „Gazprom“ monopolijos pabaiga „potencialiai galima“.