Balandžio 20–26 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 58 proc. nuo 86 Eur / MWh iki 36 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 32 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę fiksuota mažiausia kaina šiemet, – paskutinį kartą ji buvo mažesnė tik 2025 m. birželio gale. Taip nutiko dėl praėjusią savaitę reikšmingai išaugusios vėjo ir saulės jėgainių gamybos, kuri siekė 206 GWh. Pridėjus ir kitų atsinaujinančių šaltinių generaciją, pirmą kartą istorijoje vien atsinaujinančių išteklių elektra užtikrino visą Lietuvos savaitinį poreikį, siekusį 210 GWh.
Dėl perteklinės gamybos trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį formavosi neigiamų elektros kainų laikotarpiai. Savaitgalį net 20 proc. laiko elektros kaina siekė 0 Eur / MWh arba mažiau. Praėjusią savaitę Lietuva tapo elektrą eksportuojančia valstybe ir įdomu, kad didžiausias kiekis eksportuotas į Švediją, iš kurios įprastai importuojama daugiausiai. Per savaitę iš Švedijos importuota tik apie 12 GWh, o eksportuota net 61 GWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 4 proc. nuo 219 GWh iki 210 GWh. Atsinaujinančių išteklių elektrinės Lietuvoje preliminariai užtikrino 215 GWh arba 102 procentus visos elektros energijos poreikio. Visos vietos elektrinės šalyje užtikrino 124 procentus visos elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 259 GWh elektros energijos – 43 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 181 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 78 proc. nuo 85 GWh iki 151 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 19 proc. nuo 47 GWh iki 55 GWh. Hidroelektrinės pagamino 23 GWh, šiluminės jėgainės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 12 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 58 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 21 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Bendras importo kiekis mažėjo 43 proc. nuo 100 GWh iki 57 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 69 proc. iš Latvijos, 22 proc. iš Švedijos, o likę 9 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo dvigubai. nuo 52 GWh iki 103 GWh. 59 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 21 proc. į Latviją, o likę 20 proc. į Lenkiją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 71 proc. Lenkijos kryptimi ir 26 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 52 proc. Švedijos kryptimi ir 11 proc. Lietuvos kryptimi.
