Sekite 15min Google
„Audros padaryta žala infrastruktūrai yra didžiulė, todėl šiuo metu kiekviena papildoma rankų pora yra labai svarbi. „Litgrid“ sprendimas paskatinti savo rangovų brigadas prisidėti prie skirstomojo tinklo atstatymo darbams yra reali ir labai reikalinga pagalba. Dėkojame kolegoms už operatyvų įsitraukimą – suvieniję pajėgas elektros tiekimą klientams galėsime atkurti greičiau“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.
„Savaitgalį siautusi audra pažeidė 14 elektros perdavimo linijų, tačiau „Litgrid“ perdavimo tinkle jos padarinius pašalinome per porą dienų ir šiuo metu elektros perdavimo sistema veikia stabiliai. Dabar svarbiausia kuo greičiau atkurti elektros tiekimą visiems gyventojams, todėl perkeliame savo planinius darbus ir sudarome sąlygas mūsų rangovams prisidėti prie ESO komandų stiprinimo. Tai patyrę specialistai, galintys padėti greičiau šalinti tinklo pažeidimus ir atkurti elektros tiekimą“, – sako „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.
„Litgrid“ vadovas pažymi, kad, nukreipus pajėgas padėti ESO, planinių darbų, tokių kaip tinklo renovacija ar priežiūra, atidėjimas neturės poveikio sistemos patikimumui ar vartotojams. „Litgrid“ kvietimą prisidėti prie elektros tiekimo atkūrimo išsiuntė visoms rangovų bendrovėms, kurios specializuojasi oro linijų darbuose. Kiekviena jų galimybes įsitraukti vertina individualiai, todėl tikslus prie ESO komandų prisijungsiančių brigadų ir specialistų skaičius bus aiškus vėliau.
Lietuvą savaitgalį siaubusi audra savo padariniais yra viena didžiausių per kelis dešimtmečius. Didelė žala padaryta ne tik skirstomajam, bet ir perdavimo tinklui bei kitai svarbiai šalies infrastruktūrai.
ESO duomenimis, šiuo metu elektros energijos tiekimas jau atstatytas daugiau nei 60 proc. klientų skaičiuojant nuo šeštadienio, kai stichija buvo galingiausia. Šiuo metu dėl audros elektros dar neturi 85 tūkst. ESO klientų.
„Suprantame žmonių nepatogumus ir nepasitenkinimą – kai kuriems gyventojams dėl elektros tiekimo sutrikimų šiuo metu sunku patenkinti net ir būtinuosius poreikius. Šiuo metu visi dorojamės su išskirtinio masto stichija, kurios padariniai ir skirstomajam tinklui yra katastrofiški. Dirbame maksimaliomis pajėgomis, tačiau tokio masto pažeidimų šalinimas reikalauja laiko. Kartu ši situacija dar kartą parodo, kaip svarbu didinti tinklo ir visos valstybės atsparumą“, – pažymi R. Radvila.
Vienas efektyviausių būdų apsaugoti elektros tinklą nuo išorės poveikio – oro linijas keisti požeminiais kabeliais. ESO reikšmingai didina kabeliavimo apimtis, ypač miškingose vietovėse, kuriose fiksuojama didžiausia dalis elektros tiekimo sutrikimų. Vis dėlto ESO valdomas tinklas driekiasi daugiau kaip 135 tūkst. kilometrų, todėl viso tinklo perkėlimas po žeme pareikalautų didžiulių investicijų ir užtruktų. Dėl to tinklo atsparumas stiprinamas kompleksiškai, derinant kabeliavimą su kitomis priemonėmis.
ESO valdo 135 tūkst. km elektros tinklą, kurio 39 proc. jau sukabeliuota. Kabeliavimas yra viena svarbiausių tinklo modernizavimo krypčių, o investicijos prioriteto tvarka nukreipiamos į labiausiai pažeidžiamas tinklo vietas – pirmiausia miškingas teritorijas.
Vien per praėjusius metus ESO miškingose teritorijose sukabeliavo 368 km oro linijų. Iki 2028 m. bendrovė planuoja kabelinėmis pakeisti apie 2 tūkst. kilometrų oro linijų, o 2026 m. miškuose numatyta pakloti apie 700 kilometrų kabelinių linijų.
Kabelinių linijų dalis nuosekliai auga: 2024 m. požeminės linijos sudarė apie 36 proc. viso tinklo, o 2019 m. – apie 31 procentą.
