Kovo 30 – balandžio 5 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 15 proc., nuo 64 Eur / MWh iki 74 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina siekė 69 Eur / MWh, o Estijoje – 64 Eur / MWh.
„Praėjusi savaitė buvo išskirtinė – tą pačią savaitę fiksuoti šių metų maksimalios ir minimalios kainos rekordai. Pirmadienį (kovo 30 d.) ryte dėl mažos vėjo gamybos ir „NordBalt“ jungties su Švedija ribojimų, elektros kaina Lietuvoje buvo pasiekusi net 847 Eur / MWh. Sekmadienį vakare, kai elektros vartojimas buvo mažas, o vėjo jėgainių gamyba itin didelė, susiformavo šiais metais žemiausia ir neigiama elektros kaina: -6,8 Eur / MWh. Žemos elektros kainos vyravo visą ilgąjį savaitgalį, o vidutinė kaina sekmadienį ir pirmadienį siekė mažiau nei 3 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
D.Šikšnys pastebi, kad Velykų laikotarpiu elektros rinkoje susidarė maža paklausa ir didelė pasiūla.
„Žemas kainas lėmė itin didelė vėjo generacija. Šeštadienį buvo dar kartą pagerintas vėjo gamybos rekordas, kuris dabar siekia 1996 MW. Kita vertus, kainos mažėjo ir dėl rekordiškai mažo suvartojimo, kuris sekmadienį per pietus buvo vos 299 MW. Įprastai minimalaus vartojimo metu Lietuvoje reikalinga apie 600–800 MW galia, tačiau vis didesnę įtaką turi pastaraisiais metais sparčiai augęs gaminančių vartotojų kiekis.
Jų pasigaminta ir iš karto vietoje suvartojama elektros energija nėra apskaitoma, dėl to fiksuotas iki šiol mažiausias elektros vartojimas Lietuvoje. Gaminantys vartotojai didžiąja dalimi lėmė ir dar vieną rekordą sekmadienį per pietus – pirmą kartą istorijoje skirstomajame tinkle pagaminta daugiau elektros energijos, nei suvartota“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 3 proc. nuo 230 GWh iki 222 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 82 proc. elektros energijos poreikio*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 182 GWh elektros energijos – 8 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 168 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 11 proc. nuo 80 GWh iki 88 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 12 proc. nuo 39 GWh iki 44 GWh. Šiluminės jėgainės pagamino 19 GWh, hidroelektrinės – 18 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 49 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės – 24 proc., šiluminės jėgainės – 11 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Bendras importo kiekis išliko toks pats, kaip ir prieš savaitę – 116 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 78 proc. iš Latvijos, 18 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 4 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos augo 35 proc. nuo 49 GWh iki 67 GWh. 48 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 29 proc. į Lenkiją, o likę 23 proc. į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 70 proc. Lenkijos kryptimi ir 23 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 27 proc. Švedijos kryptimi ir 25 proc. Lietuvos kryptimi.
