Pagal naują įstatymą, priimtą Nacionalinio Susirinkimo, atominių jėgainių pagaminama elektros energija 2025 metais turėtų sudaryti tik 50 proc. suvartojamos šalyje. Šiuo metu branduolinė energetika patenkina apie 75 proc. Prancūzijos poreikių.
Likus šešiems mėnesiams iki pasaulinės klimato konferencijos Paryžiuje, deputatai taip pat pareikalavo iki 2030 metų 30 proc. sumažinti iškastinio kuro suvartojimą lyginant su 2012 metų lygiu.
Likus šešiems mėnesiams iki pasaulinės klimato konferencijos Paryžiuje, deputatai taip pat pareikalavo iki 2030 metų 30 proc. sumažinti iškastinio kuro suvartojimą lyginant su 2012 metų lygiu, taip pat 40 proc. sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su padėtimi 1990 metais.
Vis didesnę dalį šalies energetikos balanse turės sudarytu atsinaujinančių šaltinių tiekiama energija, kurios dalis iki 2030 metų turėtų padidėti iki 32 procentų. Prieš trejus metus atsinaujinančių šaltinių energetika Prancūzijoje tesudarė 13,7 procento.
Kad įvykdytų iškeltus ambicingus naujus uždavinius, parlamentas kas penkeri metai turės parengti „anglies biudžetus“, nustatydamas leistinas taršos normas kiekvienam ekonomikos sektoriui.
Teršėjai taip pat turės mokėti smarkiai padidintus „anglies mokesčius“, pirmąkart įvestus pernai. 2016 metais už toną į atmosferą išmesto anglies dvideginio teks mokėti 22 eurus, o iki 2030 metų šis tarifas laipsniškai bus padidintas iki 100 eurų.
Sumažinti branduolinės energetikos naudojimą buvo vienas iš pagrindinių prezidento Francois Hollande'o pažadų per jo 2012 metų rinkimų kampaniją.
„Nevaržomas branduolinės energijos naudojimas baigėsi, – sakė Žaliųjų partijos deputatas Denis Baupinas. – Dabar turime organizuoti tvarkingą perėjimą.“
Prancūzija yra labiausiai nuo branduolinės energetikos priklausoma šalis, o jos 58 reaktorių, veikiančių 19 elektrinių, pagaminamas elektros kiekis yra antras didžiausias pasaulyje.
