Gegužės 18–24 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 7 proc. nuo 96 Eur / MWh iki 90 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 64 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos kainos Lietuvoje mažėjo, o savaitgalį, dienos metu, elektros kainos buvo neigiamos. Sekmadienį užfiksuota mažiausia didmeninė elektros energijos kaina šiemet, siekusi -15,11 Eur / MWh. Tuo metu, dėl didelės saulės elektrinių gamybos bei mažo vartojimo, neigiamos elektros kainos buvo stebimos ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje elektros kaina trumpam smuko iki -87 Eur / MWh, o Prancūzijoje iki -86 Eur / MWh.
Preliminariais duomenimis, praėjusią savaitę vėjo ir saulės elektrinės pagamino vienodą kiekį elektros energijos – po 73 GWh, tai yra po 39 procentus šalyje pagamintos elektros energijos“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išliko toks pats kaip ir praėjusią savaitę – 235 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 81 proc. šalies poreikio*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 190 GWh elektros energijos – 5 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 200 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo ir saulės elektrinės. Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 13 proc. nuo 84 GWh iki 73 GWh. Saulės elektrinių generacija augo 6 proc. nuo 69 GWh iki 73 GWh. Hidroelektrinės pagamino 18 GWh, šiluminės jėgainės – 14 GWh, o kitos elektrinės – 11 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 39 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės jėgainės pagamino taip pat 39 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Bendras importo kiekis padidėjo 19 proc. nuo 88 GWh iki 105 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 67 proc. buvo importuoti iš Latvijos, 27 proc. iš Švedijos, o likę 6 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos padidėjo 4 proc. nuo 65 GWh iki 68 GWh. 45 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 36 proc. į Lenkiją, o likę 19 proc. į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 73 proc. Lenkijos kryptimi ir 21 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 26 proc. Švedijos kryptimi ir 25 proc. Lietuvos kryptimi.
